Kodėl? Nes netiki, kad sveiko proto miestietis galėtų dešimtis kartų žiūrėti niekines istorijas apie tai, kas dar nutiko (tiksliau, visai nieko nenutiko) Nijolei Pareigytei.
Jie sako, kad TV metrai (prietaisėlis prie televizoriaus, fiksuojantis, kokias laidas žiūri apklausiama šeima) geriausiu atveju pastatyti gūdžiuose kaimuose.
Arba bažnytkaimiuose su keliais šimtais gyventojų.
Neturintys darbo, pajamų, bibliotekos, interneto ir motyvacijos kapstytis į priekį, jie prasiblaivo po pilstuko porcijos ir įsijungia per televiziją ...PAREIGYTĘ.
Nes kitokiam TV žanrui reikėtų jėgų. Ir smegenų. Ir bent trijų-keturių perskaitytų knygų.
Iš tos pačios serijos – laidos apie Zvonkę, Ostapenką, mergaites, besididinančias krūtines...
Mano draugai, perskaitę kiek daugiau nei tris knygas, aiškina, kad net pats proletariškiausias miestietis, jeigu jo bute kas nors pastatys TV metrų prietaisiuką, laidos su PAREIGYTE tikrai nepaspaus.
(Sąrašas kitų TV "herojų", nuo kurių turėtų purtyti net prigimtinius proletarus, -- ankstesnėje pastraipoje).
Aš manau gerokai paprasčiau. TV metrai egzistuoja. Pas ką nors namuose – pas giminaitį kaime, miestelio pardavėją, pas kokį nors savo tautybės neatrenkantį pilietį Naujojoje Vilnioje – turėtų būti tas prietaisiukas.
Tačiau prietaisiukų greičiausiai tiek mažai, kad – pagal gyventojų skaičių ir sudėtį Lietuvoje – jis pirmiausia atitenka silpnapročiams su keturiomis klasėmis.
Kam reitingavimo agentūrai vargintis ir kilnoti tuos prietaisiukus iš namo į namą? Vežti iš gluškaimio į didesnį miestą?
Pastatė sykį kokiame užkampyje ir ketverius metus nejudina – taigi kaimietis išsipagiriojęs visgi paspaus mygtuką su trečiarūšiais herojais.
Ir televizijoms paprasčiau patenkinti žiūrovų "poreikius", ir papildomo darbo nėra.
Kai aš bandau suversti TV laidų reitingų rezultatus reitingavimo agentūrų tinginystei, mano draugai sako, kad kuoktelėjau.
"Tų prietaisukų visai nėra! Ar esi girdėjęs, kad nors vienas yra matęs tokį daikčiuką pas kaimyną, giminę, draugą?" -- įrodinėja man.
Kai kurie net pirštu pasukioja apie smilkinį.
Ketinu viešai pasisiūlyti į TV reitinguotojų sąrašą. Nevedęs 30-metis (turėsiu laiko televizijai), su aukštuoju išsilavinimu, tiksliųjų mokslų atstovas.
Net turiu darbą ir esu skaitęs daugiau, nei šešias knygas.
Nesugriaukite mano tikėjimo TV metrais -- aš tikiu, kad pas kurį nors miestietį, gal net mano gatvėje, šis prietaisiukas yra.
Nueičiau ir pasakyčiau: "Būk draugas, nežiūrėk PAREIGYTĖS! Daugiau šito neištversiu!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!