Ir dar atrodo, kad jau pakanka to šurmulio apie dievus ir dievystes, kad jau nusibodo, kad laikas naujai temai ar tiesiog laikas džiaugtis grįžusiu pavasariu. Bet diskursas suviliojo ir mane. Pasidaviau pagundai pasinaudoti žodžio laisve...
Ką gi, su mūsų gerbiamu prezidentu, berods, viskas bus gerai, nes juo rūpinasi, mano galva, visokias anomalijas paskui save tempianti L.Lolišvili. Blogai Gruzijai, kad ji išvyko iš ten. Gerai Lietuvai, kol ji čia.
Gal tik sunkesni laikai vandens filtrų gamintojams/pardavėjams, nes jos paburtas vanduo žymiai švaresnis, išvalytas nuo neigiamo poveikio ir nušluos visus konkurentus. Tik būkim atsargūs – neišbaidykime tos dieviškosios esybės, o tai matysim, ko nematę!
Gali būti net žemės drebėjimų. Arba latviai užpuls. Arba žemaičiai atsiskirs ir paskelbs karą likusiai Lietuvai. Todėl ir klauso jos mūsų valdžia – gero mums visiems linkėdama, kaip jūs nesuprantat...
Tikėjimas – toks dalykas, kai gali apie tai ką nori kalbėti, svajoti, svaičioti, kliedėti, sapnuoti ar “šizuoti” ir niekas neturi teisės tavęs smerkti ar kaltinti, nes parašyta: „Kas tu toks, žmogau, kad gali kaltinti kitus?!“. Arba: „Kas be nuodėmės, tegul meta akmenį pirmas!”
Yra ir daugiau visko parašyta, todėl ir “pudrina smegenis” žmogeliai. “Pudrina”, nes vakuumas - protuose bei širdyse, o svarbiausia – dvasioje, apie kurią daugelis šneka ypatingai įdomiai, nes nelabai žino, kas toji žmogaus dvasia.
O iš kur žinosi, jeigu skirtingi „mokytojai“ apie ją moko skirtingai? Vakuumas turi būti užpildytas. Pildytojų pakanka. O tiesa vėl lieka kažkur anapus...
Štai vieni liepia susikoncentruoti ties savo aura. Nufotografavo, sako, kad blogai, drauguži: tavo aura nešvari. Viskas! Niekas nenori nešvarios auros, jeigu ir nežino, kas ji tokia. Visi intuityviai nori švaros, todėl eina kur nors tą aurą išsivalyti. Ir žinoma, atsiras tokių „švaros kompanijų“ ir tokių „baliklių“, kurie tavo aurą išskalaus, kaip su “Tide” milteliais. Akinantis baltumas.
O kaip su tavo čakra reikalai? Na, su ta svarbiausiąja, kuri tiesiogiai atsakinga už tavo kontaktą su kosmosu? Bičiuli - ji užsikimšusi! O, varge! – tu sušunki, ir bėgi paknopstom į artimiausią kanalizacinę-čakrinę tarnybą, kur tavo čakras pravalo taip gerai, kaip pats geriausias klozeto valiklis. Uh, kaip gerai, - džiaugiesi tu ir išplėti plačiai savo lokatorius, kad priimtum išganingąją kosmoso energiją. Tikri “X failai”...
Ei, tu nežinai, kas yra žmogaus dvasia!? Gerai, sakykim, žinau. Žinau, kas yra kūnas. Žinau, kad yra siela su savo jausmais ir emocijomis. Sutinku, kad dar yra ir dvasia, kurios paskirtis – bendravimas su savo Kūrėju.
Tik bėda ta, kad vietoj Kūrėjo ji renkasi falsifikatą, vietoj Tėvo pasirenka patėvį, vietoj Gelbėtojo – Liuciferį. Žmogus taip jau surėdytas - tol neras ramybės, kol nesusitaikys su Dievu. Bet čia ir prasideda linksmybės! Pretendentų į Dievus daug. Teisingumo dėlei reiktų pasakyti, kad ne visi jie paranormalūs. Yra ir protingų. Net labai.
Deja, dvasinis pasaulis toks pat realus, kaip ir šis, materialusis, todėl vienodai galima susitikti ir su dieviškąja jėga, ir su demoniškąja. Nenuoširdžiai ieškant, galima riebiai apsigauti. Pirmiausia apsigauni pats, o jau paskui ir kitus apgauni. Ar gali aklas vesti aklą?
Gerai. 80 proc. mūsų tautiečių laiko save katalikais. Reikia pasakyti, kad tai labai aukštas rodiklis bet kokiai tautai. Su tokiu tikėjimo procentu pas mus jau seniai turėtų būti rojus žemėje: jokių nusikaltimų, jokių savižudybių, jokių nelaimingų žmonių ir šeimų ir t.t.
Istorija kalba, kad įvairiais laikais įvairiose tautose bent kiek ženkliau pakilus tikėjimo lygiui, tą šalį tikrai aplankydavo dieviška sėkmė. Bet kodėl mūsų Marijos žemėje taip? Su visa pagarba minimam tikėjimui manyčiau, kad neužtenka būti statistiniu kataliku, kuris į bažnyčią ateina tris kartus gyvenime: per krikštynas, vestuves ir laidotuves.
Deja, neužtenka suvalgyti ir šventą paplotėlį. Neužtenka prasukti rožančių ar atbelsti keliolika „sveikamarijų“. Po religiniu farsu ir slengu puikiausiai gali slėptis nepakitusi nuodėminga prigimtis. Magdalenai Jėzus atleido, nes „ji pamilo“, nors ji buvo pirmoji nusidėjėlė apylinkėje. O religinius veikėjus barė ir vadino pabaltintais kapais, nors jie buvo „tautos pažiba“ ir „žmonės juos gerbė“. Tokia vertinimo skalė: kas myli Dievą širdimi, tam atleista, kas laikosi tik išorinių religinių ritualų, tas veidmainis. Per žiauriai? Gal. Bet teisingai.
Totalitarinė religinė kontrolės sistema baudžia kitatikius, dusina kitaminčius, nepakenčia „konkurentų“. Kalbu ne apie vieną kurią nors bažnyčią. Turiu omenyje bendrai religinę kontrolę, kurios apstu daugelyje denominacijų.
Kas gali būti šventesnis už popiežių? O kad jis toks pat žmogus, visi užmiršo? Kas dar gali girdėti Dievo balsą, apart Motininės bažnyčios? O kad Dievo žodis Jėzaus laikais atėjo ne kunigams Anui ir Kajafui, bet Jonui dykumoje, - tai irgi užmiršome?
Kol oficialioji bažnyčia merdės, šventindama rokerių motociklus ar zoologijos sodo gyvūnus, nuklota pasaulio dulkėmis, paskendusi į misticizmą, apleidusi Dvasios dovanas, o Šventą Raštą iškeitusi į mišiolus ir savo kanonus, tol atsiras burtininkų ir kerėtojų, pretenduojančių užimti Dievo atstovų vietą.
Jei Kristaus mokiniai tyli, akmenys šaukia. Bet tada neužteks pasakyti "jie iš velnio". Žmogiškasis pradas linkęs apkaltinti ir nuteisti kitaip kalbantį/mąstantį/gyvenantį. Ypač tai aktualu religinėje terpėje.
Gerbiamas A.J.Bačkis tarė: „saugokitės netikrų pranašų“. Pakvipo pretenzija į „tikruosius“ pranašus. O gruzinė, pasirodo, nepėsčia: atrėžė jam tuo pačiu. Paduok man, girdi, ranką, jei jau toks mylintis!
Pasidarė įdomu. Bet čia visus perspjovė Nastutė iš Molėtų, pareiškusi, kad Lolišvili darbeliai yra juodosios magijos ženklai. Jai nenusileidžia aiškiaregių etikos mokytoja iš Panevėžio. Cirkas be pinigų... Broliuk, tokias peštynes pamatysi ne kiekvieną dieną! O jeigu dar pasijungtų ir trišonės Merkinės piramidės autorius, galėtume garbingai konkuruoti su žymiausiais pasaulio magais! Konfabuliacijų ir misterijų kategorijose skintume tik prizines vietas!
Ašara Dievo aky...
Po kito metropolito pareiškimo apie tai, kad prezidentas R.Paksas turėtų atsiriboti nuo gruzinės, gimsta dar keletas minčių.
Pirmiausia gerbiu Prezidentą už tai, kad neskubėjo atsiriboti nuo savo ir šeimos draugų. Kad ir daug kam nepatinka, vardan „švarios“ reputacijos jis neatstūmė jam artimo žmogaus. Gerbiu už savo nuomonės turėjimą. Pagarbą kelia tai, kad jam padėjęs žmogus nebuvo iškart nustumtas į šalikelę, pasigirdus pirmosioms filipikoms dėl „neteisingos“ draugystės. Nė vienas iš mūsų nežinome visko, kaip ten buvo. Tačiau tai tik viena medalio pusė.
Antra. Per priesaiką Prezidentas prašė Dievo pagalbos, skelbėsi tikįs, tad tikrai turėtų matyti, kad Lolišvili veiksmai ir jos „tikėjimas“ nelabai atitinka Šventą Raštą. Jei esi aukščiausias pareigūnas, nebeturi privataus gyvenimo. Kiekvienas žingsnis stebimas per mikroskopą. Nebeturi “tik savo“ draugų. Draugai tampa ir tautos, kuriai atstovauji, draugais. Ligos tampa valstybės ligomis, ydos – liaudies ydomis. Išpažįstama religija taip pat atsiliepia tautai. Asmeninis horoskopų ir proskopijų kūrėjas tampa valstybinės reikšmės ordinarinis pareigūnas.
Žinomos istorijos pamokos apie Izraelio karalių lankymąsi pas aiškiaregius – karaliams baigdavosi liūdnai. Atitinkamai kentėdavo ir tauta.
Prezidento kategoriškas paneigimas apie Lolišvili įtaką valstybės valdymui lyg ir turėtų visus nuraminti. Lyg ir... Bet ne tuos, kurie juo iš anksto nepatenkinti. Nelabai paguodžia ir tuos, kurie gerai žino, ką reiškia tokie ir panašūs Lolišvili “mirakliai”. Teisūs prancūzai: „ieškok moters“...
Achabo ir Jezabelės draugystė, Nikolajus II ir Rasputinas, Brežnevas ir Džuna – tokių tandemų žinom ir daugiau. Nieko stebėtino, scenarijus įprastas – valdžiai reikia religijos palaikymo, religijai – valdžios. Todėl su visa pagarba prezidentiniam asmeniui norėtųsi, kad jo tikėjimas, kurį deklaruoja, būtų išgrynintas Šventu Raštu.
Mes galim nusispjauti į “Reuters”, CNN ar BBC pranešimus, bet ar pasaulis nusispjaus? Lietuva, kur tu eini?
Antra–2. Pagal paskutinę mūsų Prezidento tikėjimo versiją jis esąs kontroliuojamas munistų. Jeigu taip, čia tikrai būtų skaudus praradimas, nes munistų „tikėjime“, mano manymu, baisus ne tik masinis sutuoktinių kergimas.
Bet matant konkretų “užsisėdimą” ant prezidento, įtariu, kad greitai pasirodys tos versijos papildymai ar atnaujinimai. Arba išvis nauja versija. Juk sąmokslo teorija tokia gaji... Fata morgana!
Trečia – Bažnyčios vadovai daro taip, kaip jie mano esant teisingiausia. Tai pagirtina. Bet girtina tuomet, jei tai neina iš religinio rasizmo ar šovinizmo. Vakar baptistai, šiandien Lolišvili, rytoj - ?..
Ir dar – pagaliau radosi puiki proga mūsų herojei uždirbti milijoną dolerių. Tereikia tik įrodyti tai, ką jau daug metų kasdien praktikuoja. Tiek nedaug reikia – tik „pakrauti“ trilitrinį vandens ir „išvalyti“ ritinėlį tualetinio popieriaus! Kas laimės milijoną?..
Bet sumaniau minutėlę paadvokatauti gruzinei. Leiskite paklausti, kodėl Lolišvili blogai, o, pavyzdžiui, horoskopai - gerai? Horoskopus skaito ar klauso daugelis ir kasdien. Turbūt ir tie patys straipsnių ar laidų apie gruzinę autoriai, bet tai jau tapo tokia norma, kad niekas apie tai nesusimąsto, nors iš esmės tai tas pats: tiek horoskopai, tiek gruzinė prieštarauja Biblijos mokymui.
Stebėtina, kad daug rimtų ir protingų žmonių jais tiki ir naudoja kaip pagrindinę “Gyvenimo vartojimo instrukciją”. Gali paeksperimentuoti: perskaityk visus horoskopus ir pamatysi, kad bent 10 iš 12 tau puikiausiai tinka: „Gali būti, kad pasąmonėje padarysite svarbų sprendimą ir pagaliau pajusite ilgai lauktą palengvėjimą“.
Oho! Gali būti, bet gali ir nebūti; gal pasąmonėje, o gal sąmonėje; ar yra nors vienas, kuris nelauktų kokio nors palengvėjimo?
Ar tie psichologiniai triukai subalansuoti ir suaugusiems?.. Pasakykit man, ar Jūs iš tiesų tikite šia religine atmaina?
„Bet juk žvaigždės ir dangaus kūnų išsidėstymas tikrai įtakoja mūsų gyvenimą!“ – kažkas sušuks. Na, jei jau dedamės katalikais, tai turėtume dažniau atsiversti Bibliją. Ten parašyta Dievo nuomonė apie astrologiją ir būrimus iš žvaigždžių.
Pasitaiko, kad į darbą žmonės priimami ne pagal sugebėjimus, bet pagal Zodiako ženklą. Nebereikia diplomo, svarbu gimti „laiku“. Gerai, jei tavo ženklas Jautis, tuomet greičiausiai priims, nes viliasi, kad ir arsi kaip jautis. O ką daryti man, jei aš Avinas? Kam reikia avinų?
Ant kiekvieno kampo astrologinių rašliavų ir „dvasinės“ literatūros, burtininkų kioskų ir aiškiaregių ofisų. Sveiki, atvykę į Marijos žemę!
Dėl tų įvairiausių „šventinimų“, vandens valymų ir kitų absurdų būtų linksma, jei ne kažkoks liūdesys... Mes nuo seno garsėjame savo kryždirbyste. Ir kur tik tų kryžių nėra? O kiek jie mums realiai padeda? Kiek lemia vienintelis toks pasaulyje Kryžių kalnas? Visos pakelės pilnos sulinkusių rūpintojėlių. Kokį „sveiko, pasitikinčio“ žmogaus įvaizdį jie kuria? Kokį psichologinį portretą jie piešia mūsų sąmonėje? Nieko nuostabaus, kad su tokiu rūpintojėlių paveikslu esame didžiausi pesimistai ir pirma tauta pasaulyje pagal savižudybes...
Paaiškinkit man kas nors, kaip jie susiję su tikėjimu? Kad tai yra senolių palikimas ir tėvų tradicija – aišku. Kad tai yra tam tikra meno rūšis – irgi. Kaip ir verbos. Kaip radom, taip paliksim?
Man nereikia švęsto/išvalyto vandens - geriu iš čiaupo ir nesergu. Nereikia ir pašventinto tualetinio popieriaus – hemorojus kol kas nekankina. Man nereikia valyti aurų nei čakrų – valgau tik morkas ir viskas pas mane švaru.
Taip pat man nebūtina žinoti, ką dar be kriaušių skonio ledinukų mėgsta princesė Diana – girdėjote apie paskutinį Londono mediumų cirką?
Tik gal galėčiau žinoti, koks tikėjimas „teisingas“? Ir ar išvis yra Dievas Lietuvoje? Jei ne, tai kada bus?..
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!