Smulkmena, tačiau tarkime nuolat akcentuojamas priešininko amžius, niekam nebuvo paslaptis. Anksčiau buvome įpratę, kad netaktiška linksniuoti amžių ar sakykime neįgalumą. Nors vėlesni įvykiai parodė, kad prezidento komandoje yra žmonių kuriems, mano manymu, chamiškumas - gyvenimo būdas.
Manau, kad priešrinkiminio šeštadienio „Vakaro žinių“ laikraštis - negarbingas smūgis žemiau juostos. Labai būtų įdomu, jei prezidentu būtų tapęs kitas asmuo, ar lietuviška Temidė apsiribotų 2000 Lt bauda?
Suprantama buvo ir kitų, visiems žinomų, priežasčių, todėl nesikartosiu.
Rinkimai, kaip ir dera, baigėsi vieno iš pretendentų pergale. Man beliko tik apgailestauti, kad laimėjo ne tas, už kurį balsavau. Rinkimų nugalėtoją man dabar reiktų pripažinti savo prezidentu. Be pripažinimo aš dar turėčiau prezidentą ir gerbti. Tam aš buvau visiškai pasiruošęs ir nusiteikęs.
Labai įdėmiai klausiausi prezidento inauguracinės kalbos. Laukiau, kad Jo Ekscelencija bent užuomina duos suprasti, jog apgailestauja dėl kai kurių priešrinkiminių trūkumų. Deja, taip ir nesulaukiau. Taigi netiesiogiai, bet supratome, kad viskas apgalvota, numatyta, viskas leistina.
Kadangi nesulaukęs minėtos užuominos, laukiau tolimesnių prezidento veiksmų. Deja, viskas buvo ne jo naudai. Tai ir „pranašės“, beje, ne katalikės pagerbimas Katedroje, tai ir rinkiminei kampanijai išleistų pinigų skaičiavimas, tai ir komandos sudarymas.
Stabtelsiu ties komanda. Visiškai suprantama, kad tarkime negali būti žmogus atsakingas už Lietuvos integraciją į ES, jei tą žmogų traukia į NVS. Tačiau, kai visa komanda formuojama pagal lojalumą, darosi nejauku.
Vis tik pirmoje eilėje turėtų būti kompetencija. Pateiksiu atrodytų fantastinį pasiūlymą: prezidentas spaudos atstovo pareigas neoficialiai pasiūlo E. Jakilaičiui. Šis gabus, su šviesia ateitimi žurnalistas suprantama atsisakytų, o prezidentas turėtų jei ne savo gerbėją, tai jau tikrai ne oponentą.
Tai, kad dabartinio prezidento komanda nepasižymi kuklumu įsitikinau klausydamasis “Žinių radijo” interviu su prezidento patarėju Alvydu Medalinsku. Jis pareiškė, jog tai, kad Rusija pasirašys readmisijos sutartį yra grynai tiktai R. Pakso ir, suprantama jo, A.Medalinsko nuopelnas.
Dar nesigirdi, bet nenustebčiau, jei kuris patarėjas pareikštų savo nuopelnus tuo, kad Lietuvoje pirmąjį ketvirtį buvo 9% BVP augimas. Žinant, kiek kainuoja prezidentūros, kaip institucijos, išlaikymas, natūralu, kad sulauksime ir realių nuopelnų.
Geras pažįstamas balsavo už R.Paksą kaip kovotoją prieš nomenklatūrą. Tai, kad prezidentas rado bendrą kalbą su ministru pirmininku - džiugu. Tačiau kai tas bendrumas balansuoja ant intrigų ribos - baisu. Tai įrodė istorija su policijos generaliniu komisaru. Daugeliui aišku, kad abu vadai davė nurodymą vidaus reikalų ministrui nušalinti komisarą. Nušalinimo metodai palikti ministro nuožiūrai. Kuo tai baigėsi - žinome.
Kitaip, kaip intrigomis, nepavadinsi prezidentinės partijos žaidimų Vilniaus mero rinkimuose. Suprantama Artūras Zuokas ne geriausias prezidento draugas, tačiau sąskaitų suvedinėjimas tokiu lygiu - niekingas užsiėmimas netgi nebūnant prezidento komandoje.
Šiurpina gandais gandeliais prezidentinės partijos ruošiamas tautinių mažumų įstatymo pataisos. Lenkų autonomininkai jau kelia galvas. Štai LRA nori Pikeliškių gatvę pavadinti J.Pilsudskio vardu. Įdomu kokia būtų lenkų reakcija, jei kokia Lenkijos tautinė mažuma panorėtų miestelį pavadinti M.Tuchačevskio vardu? O pretekstas rimtas. Bolševikai jame rado lenkiškas šaknis, todėl pasiuntė vaduoti Lenkijos nuo ponų.
Nuoširdžiai sakau, kad noriu gerbti LR Prezidentą. Deja, jis to nenori. Savo ir savo komandos veiksmais prezidentas tiesiog didina savo neprietelių gretas.
Lietuvai irgi tik geriau, jeigu kuo daugiau piliečių, jei nemylės, tai bent gerbs prezidentą. Kaip tai pasiekti, turi būti bendras rūpestis. Kadangi prezidentas, skirtingai nuo paprasto piliečio, turi daugiau galių ir komandą. Taigi pirmi žingsniai priklauso jam.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!