Vieni žino, kiek kainuoja masažas Turkijoje palyginus su Margaritos ar Kanarų salomis. Kiti žino, kur pigesnės daržovių sėklos – „Norfoje“ ar „Iki“. Rašytojai viso šito nežino. Po atidirbto darbo (krovikais, statybininkais, sargais, žurnalistais, kūrikais, redaktoriais ir t.t.) eina rašyti. Niekas jiems neliepė, patys užsimanė. Vietoje to, kad varytų į klubą arba prie televizoriaus kasytųsi bambą. Rašo gyvatės.
Nors pagal įstatymus, menininkų darbdavys yra Valstybė, - tą rodo ir kultūros ministro įsakymas suteikti statusą, - t.y., tas jau rašytojas, o tas – grafomanas, tas jau solistas, o tas – tik „kelias į žvaigždes“, - bet darbdavys už darbą nemoka. Visų tų menininkų – dailininkų, kompozitorių, rašytojų, režisierių, aktorių, solistų, muzikantų, architektų, fotografų ir t.t. – yra tik keturi tūkstančiai. Vienai savivaldybei tenka mažiau šimto. Yra rajonų, kuriuose nėra nei vieno rašytojo. Yra – yra kilusių iš ten.
Įsivaizduokite rajoną, kuriame nėra nė vieno dantisto, žemėtvarkininko, vairuotojo. Ką jūs prarandate?
Daugelis kaltina, kad Salomėja Nėris nuvažiavo į Maskvą ir parvežė ,,Stalino saulę“. Ji ką, viena važiavo? O kas vežė „Saulei“ padėklą? Lyg važiavo virš šimto? O kur jų pavardės – tėvai, anūkai? Gal vis dar Seime?
Šiuo metu, kai jūs su kaimynais kalbate, kaip buvo prie sovietų, prie prezidento Brazausko, ką padarė Kirkilas, o ką daro Kubilius su p. Šemeta, - rašytojai rašo. Cinikas yra darbdavys – Valstybė, - kuri sako: o kur jūs dingsite? Nieko kito nemokate! Prieš tai sakė: eikite skinti pomidorų. Nes smuikininkų miklūs pirštai. Dabar. Dabar išpjovė dalgiu savo elektoratą. Ir išpjovė jūsų rankomis – „tauta mano“. Tik užmiršo pasakyti, kiek išpjovė. Rašytojas rašė ir parašė knygą, tuo metu, kai jūs ilsėjotės. Rašytojas jokių pinigų iš savo darbdavio Valstybės negauna, išskyrus stipendijas pusei metų, kaip bedarbiai. Arba – iki dviejų metų, be teisės gauti trečiais. Nesvarbu, kad „gerai mokais“ arba rašai.
Rašytojų mokesčius nuo autorinių sutarčių Valstybė susirinkdavo, tik nesuteikė jokių socialinių garantijų – nei pensijos, nei ligos, nei motinystės atveju. Dar gražiau, kad ji savo priimtais įstatymais, leido iš visų menininkų vogti. Jūs įsijungiate kompiuterį, - ir tau skamba muzikėlė, tai videoklipas, tai jau ir filmas ar koncertas. Ar jūs sumokėjote, kad naudojatės svetimu turtu? O gal mes, menininkai, galime ateiti pas jus ir naudotis jūsų turtu – butais,maistu, mašinomis, - nemokamai, taip, kaip jūs? Vogti iš menininkų leido Valstybė.
Ir kai jūs klausiate: o kuo tas menininkas skiriasi nuo statybininko ar buhalterio ir kam reikalingas menas, kai pilvas gurgia, ir iš kokio kito molio jie nudrėbti, – turėtumėte klausinėti ir toliau. Kodėl prezidentas, važiuodamas į susitikimą su kitu prezidentu, kaip dovaną, kaip Lietuvos ženklą veža menininko darbą, o ne plytą, plastikinius langus, metrą asfalto, ryšulėlį ridikėlių, kompiuterį, - jūsų padarytus darbus? Kodėl reprezentuoti Lietuvą į užsienį vežami žymiausi menininkai, – solistai, muzikantai, fotografai ir kt., o juk galėtų Finansų ministerijos buhalteriai nuo scenos pamojuoti sąskaitomis – faktūromis? Toks tai kitoksmolis, iš kurio nudrėbtas menininkas ir jo darbas.
Tai ko čia tie menininkai niršta, jeigu jų darbus vis tiek vežios į užsienį, ko čia rašytojai burba, - juk ne Sąjūdis? Jeigu pasižiūrėtumėte į Valstybės biudžetą, tai meno iš viso nerastumėte, – jis slepiasi eilutėje – religija, turizmas, kultūra. Jeigu iš kultūros kišenės išimtume statybininkų plytas (Valdovų rūmų, Dailės galerijos, VEKS, o ir kitas vienkartines), tai liktų tik skylė. Tai dėl kokių milijonų tie rašytojai burba? Mūsų žiniomis, per lietuvišką knygą iš jūsų visų atėmė septynis milijonus. Buvo aštuoni, liko vienas. Tai yra parama leidybai ir bibliotekų fondų papildymui. Tų pinigų neteko popieriaus ir dažų gamintojai, jų produkcijos platintojai, spaustuvių darbuotojai, leidyklų... Smogta buvo tiksliai ir gerai apskaičiavus. Suvedant visas senas sąskaitas ir už Sąjūdį, ir už prieštaravimus Ermitažui-Guggenhaimui, ir už pasisakymus prieš popsą, politinį vulgarumą ir cinizmą.
Pirma, - jie ,,nubraukė“ pinigus lietuviškų knygų leidybai iš dalies paremti. O kad leidyklos nė nebandytų rizikuoti, pakėlė PVM.
Antra, - kadangi nebus naujų knygų, tai bibliotekoms „nubraukė“ pinigus naujų knygų įsigijimui.
Trečia, - kad rašytojai nevažinėtų po rajonus ir nebandytų garsiai skaityti savo parašytų ir neišleistų knygų, iki balandžio pabaigos nedavė nė lito. Tik išgirdę apie akciją prie Seimo numetė kelis skatikus senoms skoloms padengti. Su kultūros ministro pačiam sau pasirašytu įsakymu, kad kitą pusmetį jis gali iš viso neduoti pinigų. Paskirti – paskyrė, o norės ir neduos.
Valstybė meno kūrėjų organizacijos neremia. Vartotojų asociacijas remia, meno kūrėjų – ne. Mums suteikta teisė rašyti projektus kūrybos sklaidai iš dalies paremti. Keturioms meno kūrėjų organizacijos 2009 m. skirta po 15 tūkst. Lt. Pirmo pusmečio finansavimas sumažintas 36 procentais. Matyt, tiek pat, kiek sumažėjo Finansų ministerijos išlaidos…
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!