Saugumo ir pasitikėjimo jausmui formuotis labai svarbu, kad šalia nuolat būtų vienas suaugęs artimas žmogus, prie kurio vaikas galėtų prisirišti. Būtent vienas žmogus kasdien, o ne vis besikeičiantys veidai. Atsiskyrimas nuo šio žmogaus turi vykti pamažu, o ne staiga ir drastiškai. Turėjęs galimybę pirmaisiais metais nuolat būti su mama vaikutis paaugęs lengviau adaptuojasi kolektyve, rečiau kenčia nuo psichosomatinių sutrikimų, lengviau išgyvena trumpalaikį išsiskyrimą su artimaisiais. Taip yra todėl, kad susiformuoja psichologų taip vadinamas saugus prisirišimas – t. y., vaikas žino, kad mama ir kiti artimieji jo nepaliks, pasitiki jais.
Kitaip būna tada, kai vaikas per anksti arba per staigiai atskiriamas nuo mamos. Tada susiformuoja nesaugus prisirišimas, ir dėl to vaikui net ir trumpalaikis išsiskyrimas su mama sukelia didelį stresą, gali netgi varginti psichosomatiniai sutrikimai. Tai turi įtakos ir vėlesnei vaiko raidai.
Pastaraisiais metais darželių ir grupių juose didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuolat trūko ir trūksta. Kiekviena kūdikio susilaukusi šeima bent jau iš nuogirdų žino, kad užrašyti vaiką į darželį reikia vos gimusį. Ir ne į vieną, o bent į kelis. Deja, net ir tai negarantuoja, kad atėjus laikui nebus pasakyta – vietų nėra, niekuo negalime padėti. Ir situacija, deja, tik blogėja. Dėl finansinių sunkumų šiuo metu daug darželių naikina lopšelio grupes, o vyresnių vaikų – jungia. Vasarai kai kurie darželiai ruošiasi užsidaryti. Be to, priėmus minėtas ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, kai kurie lopšeliai, anksčiau priimdavę vaikučius nuo 1 metukų, tokių grupių neberenka, nes stipriai sumažėjo jų poreikis. Tai įrodo, kad tėvai noriai naudojasi galimybe auginti vaikus namuose ilgiau.
Dar didesnių problemų turi tėvai, auginantys specialių poreikių turinčius vaikučius. Vardo nenorėjusi atskleisti mama, auginanti neįgalią dukterį, prisipažįsta turėjusi itin nemalonios patirties, kai specializuotas darželis, kurį lankė mergaitė, atsisakė ligotam vaikui taikyti dietą. „Supratau, kad mano vaikui šitame darželyje vietos nėra“ – sako motina.
Vis dėlto didesnes pajamas gaunantys tėvai mielai naudojasi auklių paslaugomis. Jų mėnesinis darbo užmokestis didmiesčiuose siekia 1200-2000 Lt „į rankas“. Jeigu auklė įdarbinama oficialiai, ši suma smarkiai išauga. Šiek tiek pigiau kainuoja privačių darželių paslaugos. Tačiau dažnai jaunai šeimai tai yra neįkandama prabanga. Todėl ilgesnė apmokamų motinystės atostogų trukmė šiuo atveju – tikras išsigelbėjimas. Juk ne visi gali kreiptis pagalbos auginant vaikutį į senelius.
Darželį lankantys vaikai, ypač mažiausieji, dažnai serga. Ir kuo anksčiau vaikas pradėjo lankyti darželį, tuo dažniau jis serga. Tai susiję ir su nespėjusiu susiformuoti imunitetu, ir su patirtu stresu. Mamos priverstos imti nedarbingumo pažymėjimus, už kuriuos gauna išmokas iš tos pačios Sodros. Dėl to kenčia jų darbo kokybė ir profesinė kvalifikacija. Kai kurios mamos, bijodamos darbdavio reakcijos į dar vieną nedarbingumo pažymėjimą, rizikuoja ir veda užkrečiamomis ligomis sergančius vaikus į darželį. Šie užkrečia kitus vaikus, ir susidaro užburtas ratas. Dažnos vaikų ligos yra pagrindinė priežastis, dėl kurios ši socialinė grupė patiria sunkumų įsidarbinant. Pasak apklausų, mažų vaikų turinčios moterys yra vieni iš nepatraukliausių darbdaviams potencialių darbuotojų. Po narkomanų ir iš įkalinimo įstaigų grįžusių asmenų...
O kur dar adaptacijos darželyje problemos. Teko girdėti istoriją apie berniuką, kuris, per anksti atvestas į darželį, ėmė smarkiai mikčioti. Logopedo ir psichologo „nuosprendis“ tėvams – dar bent pusmetį neleisti vaiko į darželį. Kur dėtis tėvams, jeigu auklės samdytis neišgali, o seneliai negali padėti?
Įvertinant dabartinį sunkų visai valstybei laikotarpį, kai daug įmonių masiškai atleidžia darbuotojus, mažina atlyginimus ar išvis traukiasi iš verslo, staiga atėmus iš mamų motinystės išmokas už antrus vaiko gyvenimo metus, daug šeimų patektų į nepavydėtiną padėtį. Labai tikėtina, kad nemaža dalis anksčiau nei planavo į darbo rinką grįžti priverstų mamų keliautų tiesiai į darbo biržą. Sodra joms turėtų mokėti nedarbo socialinio draudimo išmokas, dar labiau išaugtų nedarbo lygis ir paaštrėtų kitos socialinės problemos. O kadangi dabar netrūksta šeimų, kurių galvos neteko darbo dėl ekonominės krizės, jų vaikai būtų priversti augti skurde. Jeigu tokia šeima dar turi ir kreditinių įsipareigojimų, tokia situacija joms būtų tiesiog katastrofiška.
Vienas iš pagrindinių šio įstatymo tikslų buvo gimstamumo skatinimas. Ir tai visiškai pasiteisino – praėjusiais metais Lietuvoje gimė keliais tūkstančiais kūdikių daugiau nei ankstesniais. Tai tik įrodo, kad ankstesnė tvarka buvo ydinga, versdavo žmones atidėti vaiko gimimą „geresniems laikams“. Nes vos metukų sulaukęs pyplys yra nepasiruošęs kolektyvui – jis dar nekalba, dažniausiai savarankiškai nesinaudoja tualetu ir nesugeba pavalgyti pats, kartais net nevaikšto. O ankstesnė tvarka daugeliui jaunų šeimų nepalikdavo kitos išeities – tekdavo į kolektyvą atiduoti tam dar nepasiruošusį vaiką. Priėmus minėtas pataisas, šeimos patikėjo, kad valstybė pagaliau ėmėsi realiai vykdyti savo įsipareigojimus pagal Konstitucijos 39 straipsnį. Ir ryžosi dovanoti savo šaliai naujus piliečius. Dabar staiga šiuos įsipareigojimus atšaukus, būtų ne tik grubiai pažeisti šeimų, kurios nusprendė kviestis gandrus pataisų galiojimo metu, teisėti lūkesčiai, bet ir pakirstas pasitikėjimas pačia valstybe kaip šeimos vertybių saugotoja. Gal netgi sumenkintas šeimos autoritetas visuomenėje. O juk šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, kaip parašyta Konstitucijoje.
Argumentas, kad niekur kitur ES nėra tokių ilgų motinystės atostogų – visai netinkamas. Jeigu kalbėtume apie išsivysčiusias ir turtingas ES senbuves, verta pastebėti, kad ten egzistuoja kompleksinio šeimų rėmimo priemonės. Tai didelės mokesčių lengvatos, įstatymais įtvirtinta teisė motinai pasirinkti trumpesnę darbo dieną, „vaiko krepšelis“, išvystyta ikimokyklinio ugdymo įstaigų sistema, valstybės pagalba įsigyjant būstą ir pan. Galų gale, šiose šalyse vidutinis darbo užmokestis kartais netgi kelis kartus viršija lietuvišką, o pragyvenimas šiuo metu netgi pigesnis. Todėl gyventi iš vieno tėvo darbo užmokesčio galima gal ir ne prabangiai, bet bent jau pakankamai oriai. O iš „socialistinio lagerio“ išsilaisvinusiose ES naujokėse gyvenantys mažamečių tėvai kenčia tas pačias problemas, kokias dar neseniai kęsdavo ir Lietuvos mažamečių tėvai.
Šios pataisos yra kryptingos ir tuo, kad skatina gimdyti dirbančias, o ne asocialias motinas. Kartu su pataisomis įtvirtinta nauja išmokos dydžio skaičiavimo tvarka bei griežtesnė jų skyrimo kontrolė veikia tarsi saugiklis nuo pakankamai plačiai paplitusių sukčiavimo atvejų.
Verta nepamiršti ir to, kad kuo palankesnėje aplinkoje augs mūsų vaikai, tuo sveikesnė bus ateities Lietuvos visuomenė. Žinoma, mūsų karta užaugo dar nepalankesnėmis sąlygomis. Bet ar tai gerai? Kas gali paneigti, kad tai viena iš priežasčių, dėl kurių jau daugybę metų „didžiuojamės“ šalies – savižudybių pirmūnės titulu?
Suprantama, kad dabartinis laikotarpis mūsų šaliai labai sudėtingas. Tikiu, kad valdžia, vesdama konstruktyvų dialogą su šeimas atstovaujančiomis interesų grupėmis, sugebės atrasti kompromisinį sprendimą. Nors ir sunku, bet tikrai įmanoma atrasti būdų taupyti netrumpinant apmokamų motinystės atostogų. Svarbiausia šioje situacijoje – išgirsti ir mūsų, tėvų, balsą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!