Kaip paaiškėjo tą pačią dieną, šalia esančiose palatose gulintys mažyliai serga rotavirusine infekcija ir kitomis panašiomis ligomis. Juk tai labai lengvai užkrečiama - nuskambėjo klausimas mus gydančiam gydytojui. Atsakymas buvo paprastas - dezinfekuokite durų rankenas, plaukite rankas. Tai padaryti tikrai nesunku, bet kaip dezinfekuoti sesučių rankas ir aprangą, kurios vaikšto iš vienos palatos į kitą? Sanitarės valo visas palatas su tomis pačiomis šluostėmis...
Užsikrečiama: fekaliniu – oraliniu, buitiniu kontaktiniu (žaislai, patalynė), oro – lašeliniu būdu (kai sergamumas labai didelis, užteršta aplinka, galimas toks plitimo būdas ligoninėse). Perdavimo veiksniai - užkrėstas vanduo, užkrėstas maistas ir pan.
Baimės akys buvo didelės visai nebereikalo. Vos grįžus namo pasireiškė virusinės infekcijos požymiai: raižantis pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, šaltkrėtis, silpnumas, galvos svaigimas...
Susirgo visi, pirmiausia aš-mama, vėliau vyras, dvi mano sesės, vyro sesuo ir pusseserė. Tie, su kuriais kontaktavome ligoninėje ir namuose. Nežinia kur viso to pabaiga, nes mūsų svečiai grižę namo ligą “parvežė” ir namiškiams. Segančiųjų ratas platėja.
Nerimą kelią mintis, kaip naują ligą „perneš“ jau ir taip laringito nukamuotas mažylis, nejau vėl teks grįžti į ligoninę? Gal išsigydysim šitą ligą ir vėl parsivešim kitą?
Kodėl medicina, kuri kasdien tampa vis galingesnė, negali išspręsti tokios aktualios problemos? Kodėl besigydydamas nuo vienos ligos prisirenki puokštę kitų ir būtent tokioje įstaigoje, kurios paskirtis - gydyti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!