Pirmą kartą jutau, kad kepamos ne vienadienės žvaigždės, tiksliau, norėjau tuo tikėti, bet užmiršau, kad gyvenu ne kur kitur, o čia – Lietuvoje, krašte, kur stebuklų reikia tikėtis nebent politikoje, gal dar Zvonkės ir Mios gyvenime. Taigi viskas baigėsi labai mūsiškai – prarūgo kaip nesuvalgyta grietinė po švenčių.
Prasidėjus pirmoms laidoms buvau priblokštas ir didžiai nustebintas, kad mūsų krašte gali gyventi gėjus! Na nieko sau! Kur pasidėjo visos davatkos? Gal iš jų kas mobiliuosius telefonus atėmė, kad nebalsuotų, bet ir pasipiktinusių kunigų pasisakymų neišgirdau, anei riaušių kas prie scenos užkulisių sukėlė, net apsaugos Ruslanui neprireikė, atvirkščiai minia klykia iš pasitenkinimo. Homoseksualas lyderis! Atsiprašiau mintyse išdavęs tėvynę ir didžiavausi matantis tautos naują virsmą, naują atgimimą. Nenoriu anei girti, nei peikti minėto dainorėlio talento – nesu didis ekspertas, be to yra geresnių už mane vertintojų, kurie turi daugiau talento scenoje įžvelgti „šokantį šaldytuvą“ ar „gerą eksporto prekę“.
Žiūrint šou buvo keistenybių, kurių negalėjau niekaip pateisinti ar paaiškinti, bet numojau ranka ir nekreipiau dėmesio manydamas, kad esu per daug snobiškas. Štai mielo Stasiuko pasirodymas man buvo staigmena. Na ir kas, kad vaikas labai žavus ir talentingas, bet gi svorio kategorija truputį neatitiko!
Dar baisiau buvo žiūrėti kaip mažametis traukia dainas apie meilę, o jam už nugaros plaikstosi pusnuogės šokėjos – puikus derinys ir čia tikrai nebuvo niekaip daroma žala vaikams, greičiau jau Ruslaną priekabiavimu apkaltintų. Apskritai toks žingsnis, leidžiant varžytis vaikui, visą konkursą ir dalyvius paniekino, nuleido vienu laipteliu žemiau, sugretinti tokius dalykus nevalia, bet kaip jau sakiau, tai tebuvo vienas menkas niuansas. Vis vien lyg kokį desertą pamažėle siurbiau į save projekto muziką.
Aišku, kad ne viskas patiko, bet supratau, jog duoklę reikėjo atiduoti ir skambiam pavadinimui „tarptautinis projektas“, kuriam vardą reikia užsitarnauti, taip pat ir paramą Gruzijai galima išreikšti, buvo aktuali tema, taigi pirmą pasitaikiusią ir labai žavingą mergaitę pastatė dainuoti greta kitų – viskas puiku.
Kviestinių žvaigždžių peikti liežuvis nesiverčia, nes kad ir kokie jie ten bebūtų, dainuoja platesnei auditorijai nei mūsų Rimiškis ar pati Ščiogoliovaitė, o ir biudžetas krizės metu tikriausiai skylėtas, todėl Madonos scenoje nesitikėjau išvysti, bet išvydau – lyg kokia muzikos deivė iš dangaus į LNK studiją nusileido Baiba. „Aleliuja!“ – sušukau. Renginys įgavo visai kitą pagreitį, kitą lygį.
Kyla klausimas, ar dabar ir tėvynę gintume sėdėdami ant fotelio priešais televizorių, siųsdami SMS žinutes „už“ arba „prieš“ okupaciją? O gal dar geriau būtų jei Seimą paverstume realybės šou? Kas savaitę galėtume išbalsuoti po vieną mums nepatikusį kandidatą – ot reitingai būtų, tai bent telefoninio ryšio operatoriai pasipelnytų!
Sulaukęs pusfinalio džiaugiausi, kad jį pasiekė mano favoritai, neslėpsiu, Ruslanas, Sasha Son ir Baiba. Mano supratimu, o muzikinį išsilavinimą šiokį tokį turiu, tai tikrai apdovanoti, talentingi žmonės, pastarajai nepagailėta nei išvaizdos, nei judesio, anei stipraus balso.
Sasha Son žavėjo subtiliu muzikiniu skoniu, intelektualia muzika, pateikta labai gurmaniškai, todėl buvau susitaikęs su mintimi, kad ne kiekvieno skoniui ji gali įtikti, o štai Ruslanas papirko nuošrdumu, kurį kartais drįsčiau pavadinti ir labai teatrališka vaidyba su žvaigždžių ligos prieskoniu bei tikrai geru balsu ir technika. Tai štai, kaip jau žinote berniukai praslydo, o vat mergaitei pakišo koją Juozas. Neįtikėtina!!! Pusfinalio metu du dalyviai demonstravo tokį profesionalumą, kad šiurpuliukai po kūną bėgiojo klausantis jų balso spalvų, klosčių, ir nėrinių, o trečias brolis dainavo dainas iš trijų natų net ir pastarąsias sunkiai intonuodamas. Nežinau, gal estrados princas už ausų išviko, gal kapelos draugų atkaklumo pagalba, bet toliau praėjo būtent jis - Juozas. Dabar finalas bus nevertas finalo vardo. Manau, kad tą supranta ir laidos rengėjai, jų vietoje būčiau klastojęs rezultatus, kad išgelbėčiau laidos prestižą. Pasipiktinot? Na ir kas čia tokio, mes juk pripratę prie korupcijos – tai madinga!
Atsiprašau visų, kurie vertina Juozo daineles – jos įsimenamos ir lengvai dainuojamos. Žinau, kad sulauksiu daug pasipiktinusių fanų, todėl pabrėžiu, kad visa tai subjektyvu, muzikinio skonio nepamatuosi jokiomis svarstyklėmis, tiesiog pridursiu - man ir vėl gėda dėl Lietuvos.
Gėda, kai tauta nieko nemato, nors to reikia, gėda, kai tauta kažką pamato ten, kur nereikia. Greit vėl susėsime prie ekranų ir lauksim kažkieno triumfo, po kurio laiko viskas užsimirš, o mano širdyje aidės klaisimas: „kada tas Rimiškio sindromas nustos nuodyti mūsų protus ir sielas?“
Baiba, labai apgailestauju ir pažadu tave išvydęs klauptis ant kelių, nes tu būsi didelė žvaigždė, kuriai Lietuva ir Latvija bus per maža! Atleisk mums, mes dar užaugsim.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!