Būtent šis kanalas pernai pasiekė, kad šeimų vyrai – sporto aistruoliai tapo savo žmonų ir vaikų priešais per pačias Kalėdas. Ir ką, jokios reakcijos iš prokuratūros dėl visuomenės kiršinimo taip ir nesulaukėme, kaip ir nesulaukėme pradėto tyrimo dėl melagingų teiginių minėtame klipe.
Šiandien nėra aišku, kodėl reklaminiai logotipai ant krepšininkų marškinėlių laikomi reklama ir turi būti draudžiami, o dažname televizijos filme herojai gurkšnojantys alų ar net degtine su aiškiai matomais alkoholio prekiniais ženklais – jau nelaikoma alkoholio reklama. Nei televizijai, nei reklamos priežiūros tarnybai, matyt, nelabai apsimoka aiškintis, kur yra tikroji reklama, už kurią TV kanalai gauna pinigus, o kur yra tik reklamos, kurią parduoda sporto komandos ar video filmų kūrėjai transliacija, kurios niekaip nei išimsi, nei ištrinsi, nebent uždėtum „debesėlius“ ant visų filmuose rodomų prekinių ženklų.
Akivaizdu, kad televizijai labiau naudinga rėkti iš visų jėgų, kad reklamos priežiūros tarnyba ją skriaudžia ir reikalauja mokėti baudas, o reklamą kontroliuojančiai tarnybai taip pat tikriausiai „atsiperka“ baudų už rungtynių transliavimą skyrimas. Tokiu būdu vis didėja nepatenkintųjų alkoholio reklamą ribojančiu įstatymu gretos – dėl tokio „karnavalinio karo“ laimi alkoholio gamintojai, galbūt netgi šį šou ir remiantys.
Šiandien jau aišku, kad nebus nubausti aistruoliai, kurie siuntė įžeidinėjimus ir grasinimus Seimo nariams, o TV3 paskatinusieji tokią nusikalstamą veiklą nebus net įspėti. Juk jau praėjo keletas mėnesių nuo garsaus TV3 neapykantą ir netoleranciją skatinančio klipo transliavimo ir jokios prokuratūros reakcijos. Mūsų teisėsaugos institucijos, toleruodamos tokį TV elgesį, paneigia teiginį, kad demokratiškoje valstybėje vadžia yra lemiama ne šantažu ar šmeižtu, o tariant savo žodį per rinkimus. Galbūt netolerancija, šmeižtas ir neapykantos skatinimas šiandien yra Lietuvoje tapęs norma ir nesukelia jokių pasekmių, jokios reakcijos.
Televizija anksčiau yra deklaravusi, kad skirtų dalį „girtų“ iš alkoholio reklamos gautų pinigų socialinei reklamai. Tačiau, kas yra naudingiau ir pigiau valstybei, ar dėl alkoholio reklamos (kuri irgi yra NE MAŽESNĖ BLOGYBĖ nei lengvai prieinamas alkoholis) didėjantis paauglių alkoholikų skaičius ir socialinė reklama iš alkoholio vartojimą skatinančių pinigų, ar, uždraudus tokią reklamą, mažėjantis paauglių alkoholikų skaičius ir jokios socialinės reklamos. Kitaip tariant, kam reikia dergti, kad paskui valyti, geriau iš karto gyventi švariai.
Kokia „informatyvi“ ir „naudinga“ gali būti socialinė reklama, galima buvo įsitikinti prieš keletą mėnesių stebint Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos reklaminius klipus. Tas kelias savaites, man su vyru tekdavo vidurį dienos vyti nuo ekrano savo vaikus, kad jie negirdėtų paauglių, kurie tokioje „socialinėje reklamoje“ giriasi, kaip su draugais jie mėgsta nusipirkti alkoholio „kai nėra ką veikti“, net papasakoja, kad įsigyti alkoholio galima be problemų, tik reikia susirasti tokią vietą, papasakojama kokia tai turi būti vieta.
Kitoje „socialinėje reklamoje“ rodomi paaugliai perkantys alkoholį. Kyla klausimas, ar televizijos reklamą kontroliuojanti tarnyba yra pakankamai kompetentinga įvertinti koks yra skirtumas tarp socialinės reklamos ir paslėptos arba tiesiog reklamos, o gal ji renkasi atsitiktinai pasirenkamų bausmių taktiką, pagal tai kas jam naudinga? Reklamose kalbančių paauglių tėvus skatinčiau kreiptis į teisėsaugos organus, kadangi prisipažindami apie nusikalstamą veiklą t.y. prisipažindami pirkę alkoholį (įtariu be tėvų sutikimo ir žinios) jų vaikai pastato save į labai nepatogią padėtį, kai gali būti bet kada apklausinėjami prokuratūroje, pavyzdžiui, kaip liudininkai. Filmuotos medžiagos iš parduotuvės, kurioje apsipirkinėja paaugliai taip pat vieta prokuratūroje – tegul ten aiškinamasi kas, kam ir kada pardavė – tačiau vadinti tai socialine reklama... Atleiskite, ne visi Lietuvoje yra mulkiai.
Alkoholio reklama yra ginama sporto aistruolių, kurie teigia, kad užsienio TV kanalai ją transliuoja sporto transliacijų metu. Taip, transliuoja, bet KOKIU DAŽNUMU? Sutikite, yra skirtumas, kai matai alkoholio klipą 5 ar 35 kartus per vienas rungtynes. Tačiau, su mūsų valdžios požiūriu, vargu ar sulauksime įstatymo reguliuojančio vienos rūšies produkto reklamos dažnumą per TV, o taip pat TV savireklamos pažabojimo. Štai dar vienas galvosūkis – TV savireklama, taip vadinamieji anonsai, argi nėra reklama? Ar tokios reklamos laikas neturi būti ribojamas?
Graudu klausyti mūsų Seimo narių argumentų dėl alkoholio reklamos liberalizavimo. Gal būt jie nėra skaitę neseniai pasirodžiusio straipsnio, kuriame patys aludariai prisipažįsta, kad alkoholio reklamos draudimas per televiziją sumažino alaus pardavimą 4 proc.? Vietoj to, kad visi Seimo nariai šoktų iš džiaugsmo dėl tokių pokyčių – šiandien Seimo nariai viską daro atvirkščiai nei turėtų, netgi ignoruodami ES rekomendacijas dėl alkoholio reklamų transliacijų ribojimų, ypač sporto rungtynių metu.
Alkoholio gamintojų ir televizijos šantažas ir spaudimas visuomenei ir Seimui šiandien rodo, kad Seimo nariai pirmą kartą (galbūt patys to nejausdami, tik nurašę ES direktyvas) parengdami ir priimdami alkoholio reklamą pažabojantį įstatymą buvo pataikę tiesiai į dešimtuką. Deja, tik trumpam.
Šiomis dienomis svarstomas reklamos sušvelninimas – gėda Seimui ir visai Lietuvai. Tokiu būdu parodoma, kad televizijos ir verslo vienetų spaudimas gali Lietuvoje padaryti bet ką, galbūt netgi kada nors privers mus atsisakyti nepriklausomos respublikos statuso, jei tik tai bus finansiškai naudingai kai kurioms bendrovėms.
Blaiviai mąstantiems lietuviams liko vienintelė viltis – Prezidento nesutikimas su alkoholio reklamos sušvelninimu arba ES, kuri vietoje mūsų neįgalaus Seimo pasirūpins mūsų vaikų ateitimi, lygiai taip pat kaip tai buvo padaryta su rūkymo uždraudimu viešose vietose visoje ir tabako reklamos visišku pažabojimu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!