Kažkas iš aukštų vyrų panašius į mane pavadino runkeliais. Tai ir “mislyju”, kad kas iš aukščiau duota, tai kaip nuo Dievo. Kam dar visaip kitaip pravardžiuoti. Gal ir nereikėjo man tų komentarų rašyti. Bet va, kažkoks nelabasis už liežuvio patraukė. Anksčiau bent viskas buvo aišku, jei runkelis, tai runkelis. Tik iš neturėjimo ką veikti, ir pradėjau juos rašinėti. Nesiginsiu, kad dėl to ir Darbo partija (DP) prisidėjo, bet ir apgavo.
Matai DP trubadūrai tik prieš rinkimus alumi ir vynu pas mus balsus pirko, tad nuo to laiko ir blaivūs esam, o manėm, kad taip visas 1111 dienų uliavosim. Dabar neturim už ką nusipirkti jau nuo 11 dienos. Kai paprašau bobulių “ant bargo”, ir pažadu po 1111 dienų tikrai gražinti, tai tuoj už šluotos ir laukan grūdžia. Sako, joms pinigų jau dabar reikia. Kitaip jų verslas nutruks, nes pinigai greitai turi vartytis. Tik niekaip nesuprantu, kam dar juos vis vartyti reikia. Ir nevartant, po 1111 dienų jie ir taip sudils. Tai va, prasti mūsų popieriai. Todėl ir laukiam, kada vėl DP agitbrigada su alumi ir vynu užsuks. Gal kaip nors pusmetį prakęsime.
Dovanokit man už prastą šnektą, niekaip dar tų visokių naujų užsienietiškų keiksmažodžių neišmokstu. Per sena galvelę. Va anksčiau tai bent kalba buvo. Kad ir dabar, pasiūščiau nors vieną triaukštę rupūžę kokiai bobulei, tai iš karto kvortą įpiltų, o ne apie pinigų vartymasi aiškintų. Bet “nefasonas”, reikia europėti.
Nu, kad kaimyno vaikai prileido prie “kompo”, tai ir daugiau pasibėdavosiu. Gal kas galėtų pasakyti, kur tos Turniškės yra. Visi tik ir šneka: Turniškės, Turniškės. Gal kokia nauja stebuklinga vieta Lietuvoj atsirado? Turėdamas laiko ir aš norėčiau ten nuvykti. Gal jos kur nors pakeliui Kėdainių link? Norėjau ir ten nuvykti, kol dar Kėdainiai “knezestva” netapo. Jeigu turim “kniagynią”, tai ir “kneziaus” reikia. O koks gali būti “kneziaus” be “knezestvos”. Gerai padarė kad “kniaziui” neleidžia iš Kėdainių išvykti, nes kaip jau prapuola, tai net pasiuntinius tenka siūsti su prašymais sugrįžti.
Dar žmonės šneka, kad kai bus “knezestva”, tada kažkokių “vyzų”, ar tai vyžų reikės. Kas tos vyžos, tai aišku. Kaip vaikščiosi “knezestvoj” be vyžų. Bet kas tos “vyzos”? Gal tai kokia nors nauja avižų veislė, iš Šiaurės atvežta? Žinoma tada tų avižų irgi reikėtų paimti, “kniaziaus” staininiams paduoti. Tai gal kas pasakytumėt, kaip tos “vyzos” atrodys. Gal vėl tai koks nors naujas mokestis, pabandymui jau įvestas?
Matyt ir žemaičiai kažką panašaus rezga, arba jų kalba jau valstybine tapo. Kur tik nepaklausysi, vaikai vieni kitus vien debesylais arba daunais vadina. Kiek dar nuo mokyklos laikų pamenu, tai vieni iš žemaičių žodį duona taria kaip douna. Pamaniau kad vaikai žodžių gimines maišo, nes kaip besakytum: duona ar douna, vistiek moteriškos giminės liks. Už tai ir kilo tokios mintys, kad ir žemaičiai savo kunigaikštystę įkūrti sumanė.
Dar maniau pakeliui ir Krekenavą aplankyti, nes pasakoja kad ten kažkokius vokelius dalina. Kaip “almužną”? Mes irgi anskčiau dažnai taip darydavom, bet išmaldą tai į terbą įdėdavom. Už tai žmogeliai dar ir papoteriaudavo. Vaikšto ir dabar pas mus visokių duoneliautojų. Tik ne išmaldos prašo, bet pensijas padidinti, arba net “sudubaltavoti” žada. Tai kaip “sudubaltavojo” kelioms moteriškaitėms, paskui mėnesį visam kaimui padieniui maitinti jas teko.Gal kas geriau žinote, kaip dabar ten reikalai su tais vokeliais, kad neapsigavus. Lyg tai suprastėjo, nes šneka, kad pinigų vokams pritrūko, jau nekalbant apie kokį nors įdėjimą į vidų.
Ir kaip jūs ten Vilniuje gyventi ramiai galit? Net ir mumi jau baimė ima. Dabar nors šiek tiek laisvi esam, ir beveik išsiblaivę. Kai visai prablaivėsim, tada žadam ir Vilniun traukti. Kas su šake, kas su spragilu, ar su nudilusiu noragu eisim savo tvarką daryti. Matom, kad patys jau nesusitvarkot. Jau taip jau tos koalicija pešasi, kad net iki mūsų žiežerbos atlekia. Tai ir bijomės, kad kur nors gaisro nesukeltų. Ar tik ne todėl, taip dažnai Vilniuje mediniai namukai dega?
Anokia ten ta koalicija. Va mes, kaimo bernai, tai nors koalicijas sudarydavom. Kai apsisukdavom su “štankietais”, tai kitų kaimų bernai iš “tancių” net pro langus išrūkdavo. Dar ir po to ilgą laiką mumi per gerą varsną aplenkdavo. O čia, tai byra, tai vėl lipdosi. Baigėm jau beveik visas tvoras nuardyti. Tik va bėda, galim medžiagos naujiems “pritrūkti. Ką ten štankietams”, baiminamės, kad ir botkotį greit bus sunku kur nusipjauti. Na ir “partolina” dabar aplink mus miškus. Kur tik nepažiūrėsi, tik skiedros ir skiedros. Vien per dieną jų pasirankiojus, visą mėnesį šiltai prie pečiaus gali šonus kaitinti.
Buvo vieni ir į mums artimiausią miškelį nusižiūrėję. Tai kas už šlėgos, ar girnapusės, kas kočėlo, ar net mazgotės, ir pirmyn. Pamatė anie mus taip apsiginklavus, tai kad rūko tie kirtikai, net savo “Štilius” paliko. Užtai ir džiaugiamės, kad ir miškas liko, ir malkų nereikia su “piele” brūžinti. Teisybės dėlei reikia prisipažinti, kad ir mes ne visai šventi esam. Kartais irgi po kokį medelį “nusidžyrinam”, ar kokią nors atlikusę užuolaidą upeliukan įmerkiam. Bet žinia, tai tik savo reikmėm, kad bakūžėlės visai nenuvirstų, arba nors per šventes žuvikių paragautume.
Visiška betvarkė ten pas jumi vyksta. Nieks nieko nežino ir už nieką neatsako. Va, tai mūsų “bobos” ir sparnus kelia. Tik ir šneka: “Eikit velniop, jūs runkeliai. Imsim ir Vilniun išdūmsim. Va ten tai niekas taip “nedaboja, kaip jūs”. Alia aš ir galvoju, kad jos nors ir elitinės runkelienės, bet da kvailokos. Tai kad tik kur nors pas Šveiką, ar tai šeichą neatsidurtų. O tai uždarys į vieną kamarą su kitomis šeichienėmis. Tada tai tikrai supras ką reiškia “daboti” ir gražiausius sapnus sapnuoti, kas tūkstantis pirmą naktį.
Dar vieno dalyko niekaip negaliu suprasti. Kodėl mūsų valdžia niekaip nenori uždaryti vištgaidžių į aptvarą. Ir iš kur jų tiek atsirado? Kur tik neišgirsi ar nepaskaitysi. Vis apie vištgaidžius ir vištgaidžius. Na ir dauginasi, kaip mat paukščių gripą užneš. Mes tai vištukes ir gaidukus tai uždarę laikom. Tai nei jokio gripo, nei jokių kitokių “kvarabų” tikrai neparneš.
Bėdavoja tik tie, kurie gaidukų nelaiko, nes joks kitų kaimynų giedorėlis jų raibukių pamindžioti negali. Todėl ir bijosi, kad vištukų nepriperės. Senesni žmonės porina, kad jeigu ir vištukė ką nors netyčia išperėtų iš tokio kiaušinio, tai arba aitvaras, arba vištgaidis būtų. Na, jeigu aitvaras tai visai gerai būtų. Ką nors ir mums atneštų, nes nekartą esame girdėję, kad kitiems tik neša, tik neša. Tik dar sako, kad labai svarbu kokiai vištai tuos kiaušinius pakišti. “Mislyju”, kad po juodom tai tikrai nereikėtų, ba dar koks nors nelabasis išsiris.
Neišku ir kaip ten su antro galo specialistais. Ar juos jau ir mokyklosi ruošti pradėjo? Va, skaitau vieną komentarą, tai net mokinukas klausia, kaip kažkokie komikai, ar tai “homikai” santykiauja. Kadangi pas mus kaime jokių “homikų” nėra, tad ir santykiaujam senoviškai. Užtat ir vaikučių netrūksta. Žinoma ir pas mus koks nors liurbis retkarčiais pabando “homiką” pavaidinti. Tai mes tokiam konkorėžį tuoj į užpakalį, ir dar su basliu pastumiam. Kaip ranka tokius norus atima, net ir “ženytis” užsimano. Tik va mūsų “bobikės” skūstis pradėjo, kad vyrų potencija vis mažėja.
Mokslo vyrai aškina, kad tai ar nuo oro užterštumo, ar tai dėl vis aktyvėjančios Saulės. Bet manom, kad irgi neteisybę sako, nes visokie tie oro teršikai, tai kažin kur nuo mūsų įsikūrę, vis arčiau miestų. O jeigu Saulė aktyvėja, tad ir viskas aktyvėti turėtų. Va kaip daugelis iš Lietuvos užjūrin aktyviai traukti pradėjo. Na nebent Mėnulis kaip nors kitaip veikti pradėjo. Anksčiau, kiek per pilnatį panas lydėdavom, bet nei vienas mūsų kaime lunatiku nepasidarė. Bet kitur matyt lunatikų tikrai nemažai atsirado. Tik pasiklausyk per žinias, kas nors kasnakt kaip dingsta, taip dingsta.
Tai ir “mislyju”, kad tai potencijai labiausiai visokie ten langų valikliai kenkia. Visiškai to nebuvo kol langus vandeniu “mazgojom”. Atsirado mat visokių protingų, “sumislyjusių” tuos valiklius dar kartą pervalyti, nes paragavę nustatė, kad juose per daug spirito pripylta. Matyt prastai pervalo, tai tokio spirito išgėrus, dar jame likusi visokiausia chemija, tą vyrišką potenciją irgi išvalo. Kiti dar net naktimis įsivaizduoja, kad ant baltų žirgų jodinėja. Visiškai tokių dyvų nebuvo, kol ruginukę gėrėm. Straini kaip eržiliukai buvom. Net ir žilo plauko sulaukę. Bet kaip protingi žmonės sako:”O tempore, o more”…
Tai ir baiminamės, kad miegot nuėjus kas nors ant balto žirgo vidun neijotų, arba lunatikai langų neišbarškintų. Užtat ne vienas iš pastogių “dubaltupkes” išsitraukė, ir pašonėn pasideda miegodamas. Žinia, koks ten miegas, kai “dubaltupkė” šonus spaudžia. Tai toks vienas ponulis, su plačiais raudonais “lampasais”, žadėjo “mobiliakus” veltui duoti. Tik dzvangt - angelas sargas jau ir čia. Tik ne visiems užteko.
Iš pradžių net išsigandę buvom, kad mūsų žmonikės tuos “mobiliakus” gavusios visai jau mobilios pasidarys. Jau ir taip užtektinai zyliodavo po kaimą. Bet ne. Kai “atsisėda ant mobiliako”, tai iš namų beveik nosies neiškiša. Taip tylu kaime pasidarė, kad ryte išėjus laukan, nuo tylos net ausyse zvembia. Gerai, kad jau paukštukai iš šiltų kraštų sugrįžo. Vis tą tylą paįvairina, ir net orus atspėti padeda. Netgi tiksliau, nei tos orų mergaitės iš televizijos. Tik išgirdai volungę švilpaujant, ar pamatei kregždutes pažeme skraidant, jau ir žinai, kad tadien daržų laistyti nereikia, nes neužilgo lietutis pakrapnos. O kad paukštukai kokio teroristinio užtaiso ar gripo ant galvos neužmestų, tai šiaudinius skriblius nešioti pradėjom. Įdomu, kaip dabar mumi pervadins, nes nors ir runkeliai esam, bet jau su skribliais.
Kai tik “kolkozus prichvatizavo”, tai daug kas be darbo pasiliko. Tai turėdami laisvo laiko, ne vienas ir žiniuoniu tapo, kažkokią tai bioenergiją už pinigus dalija, arba ekstra seansus pravedinėja, jei ką nors sužinoti nori. Žmonės iš kitur plūste plūsta, ypač miesto poniutės. Alia, tokie jie ten energetikai. Vienam mūsiškiui tiek ekstra tos bioenergijos pridavė, kad dabar kaip zuikis laukais laksto, ir medžių šakelėmis maitinasi. Baigia jau soduose jaunesnes obelaites apgraužti. Tai visi jį mes gaudom, norim į varžybas ar net į olimpiadą pasiūsti. Visus aplenks. Nors taip sviete mūsų kaimas išgarsės.
Bet netikiu aš tais visokiais energetikais. Jau ir vieno man buvusios kaimo žiniuonės duoto pamokymo užtenka. Mat jaunas būdamas į vieną panikę buvau įsižiūrėjęs iš kito kaimo. Tik ji į mane jokio dėmesio nekreipė, kad iš Puskelnių kaimo kilęs. Nebenorinti į tokį biedniokų kraštą tekėti. Tada ir patarė ta močiutė, kaip šitą panikę “apžolinti”.
Jos patartas, paslapčiomis aš išsiroviau kelis tos panikės plaukus, ir į namus parsinešęs, išgręžiau slenkstyje skylę. Ten įdėjau tuos plaukus, o skylę šermukšniniu kamščiu užkaliau. Ir ką jūs manot? Jau po savaitės su visu kraičiu atbildėjo. Sako mielas būsi, net jeigu ir be kelnių liksi. Ir jau taip prilipo, kad vieno nei per žingsnį dar ir dabar nepaleidžia. Norėjau šiek tiek “atžolinti”, tik kad tas šermukšninis kamštis kaip titnagas pasidarė, joks grąžtas neima. Nejaugi visą slenkstį keisi. Tai ir vargstu po šiai dienai, ir kitiems taip “žolinti” nepatariu.
Tai va, kiek visokių “navynų’ iš Puskelnių kaimo pripasakojau. Štai ką reiškia ilgiau blaiviam pabūti, tuoj visko “prisimislyji”. Kiti kaimynai dėlto tokių mano šnekų jau ir elitiniu runkeliu pravardžiuoja, ir iš kaimo žada vyti. Sako, eik tu geriau į Seimą ir plepėk kiek nori, nes tik ten vien elitas susirinkęs. Gal ką nors gero ir mums padarysi, o kol seime būsi, tai ir mums protų nemaišysi.
Tuo ir baigsiu. Dėkavoju iš anksto, jeigu tamstelės ar kiti protingi ponuliai ką nors man labiau paaiškinsite. Ir kaip į tą seimą eiti, kad priimtų. Dar ne viską savo gaspadoje “prakatinau”, tai ją pardavęs gal ką nors ir Vilniuje nusipirkčiau. Tik vieno bijausi, jeigu perkant dar ir “otkato” prireiktų, tai tada pinigėlių gali ir neužtekti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!