Todėl LRT vadovų ir juos įtakojančių politikų vieši samprotavimai apie Lietuvos nacionalinį transliuotoją, sukelia nieko daugiau, tik juoką. Nežiūrint į tai, norėtųsi pasidalinti su visais mintimis, kaip iš tikrųjų turėtų atrodyti Lietuvos nacionalinis transliuotojas pasauliniu mastu.

Nėra ko išradinėti dviračio. Visos racionaliai dirbančios nacionalinės televizijos praktiškai dirba vienodais principais, kurios tikslai: surinkti atitinkama kalba kalbančią maksimalią auditoriją, vykdyti valstybės interesus atitinkantį lobizmą, būti save atsiperkančiu transliuotoju.

Niekam ne paslaptis, kad visuomeniniai transliuotojai dažniausiai netelpa į valstybinio biudžeto rėmus. Todėl be papildomų (o dažniausiai pagrindinių) įplaukų – reklamos, praktiškai neišsiverčia.

Einaras Vildė:

Siekiant informacijos pateikimo operatyvumo ir neiškraipymo, yra tikslinga iš esmės peržiūrėti LRT informacinių agentūrų tinklą ir įsteigti savo atstovybes tose šalyse, kur yra labiausiai susikoncentravusios lietuvių bendruomenės.

Atsižvelgiant į Lietuvos ir lietuvių ypatumus bei poreikius, mano giliu įsitikinimu, protingiausiai būtų transliuoti vieną LRT kanalą keliais šaltiniais: vienas - Lietuvos, antras - Europos Sąjungos, trečias – JAV mastu. Toks transliavimas leistų tolygiai paskirstyti ne tik žinias, laidas, bet ir reklamą konkretiems regionams, atsižvelgiant į skirtingas laiko juostas. Tai padėtų informaciją pateikti neiškraipytą ir įvairesnę bei turiningesnę.

Transliavimas palydovais turėtų būti atviras, nekoduotas. Savaime aišku, reikės kardinaliai keisti visą dabartinių laidų, o ypač komercinių laidų tinklelį. Reikia pripažinti, siekiant Lietuvos valstybinių interesų, kai kurių komercinių laidų teks atsisakyti.

Mano supratimu LRT turėtų ir privalėtų būti Lietuvos NE KOMERCINĖ, o VALSTYBINĖ TELEVIZIJA, tikrąja to žodžio prasme. Kadangi Lietuva yra šiuo metu Europos Sąjungos narė, tėvynainiai yra išsibarstę po visą Europą. Todėl, siekiant informacijos pateikimo operatyvumo ir neiškraipymo, yra tikslinga iš esmės peržiūrėti LRT informacinių agentūrų tinklą ir įsteigti savo atstovybes tose šalyse, kur yra labiausiai susikoncentravusios lietuvių bendruomenės.

Vykdant šią užduotį, būtų tikslinga bendradarbiauti su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu, kuris jau padeda kurti informacinius centrus. Kai kuriose šalyse, jam padedant, tokie jau yra įkurti. Tokiu būdu LRT naujienų kūrėjai turėtų tiesioginius savo atstovus, kurie tiektų ne tik bendruomenines naujienas, bet ir aktualias pasaulines, be tarpininkų. Žinoma, kuriant apžvalgines laidas, turėtų būti savaitinė apžvalginė laida ar skirtas papildomas laikas esamoms apžvalginėms laidoms, Lietuvos išeivijos bendruomenėms.

Oficialiame Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos interneto tinklalapyje LRT misija apibrėžiama taip:

„Teikti Lietuvos visuomenei tikslią, objektyvią ir subalansuotą informaciją, kokybiškas šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas, sudaryti prielaidas darniam vystymuisi, demokratijos plėtrai bei atviros visuomenės vertybių įsitvirtinimui Lietuvos Respublikoje“.

Be to deklaruojama, kad „LRT savo misijai įgyvendinti vadovaujasi šiais principais ir vertybėmis: žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvė, nepriklausomybė, objektyvumas, nešališkumas, teisingumas, tikslumas, sąžiningumas, pagarba visuomenės interesams, jos vertybėms, moralės normoms, pagarba žmogaus orumui, asmens teisėms, privačiam gyvenimui, informacijos išsamumas, asmeninė atsakomybė, savireguliacija, tolerancija, nuomonių įvairovė.“

Nežinant Lietuvos ypatumų, pasiklausius tokių skambių frazių, Lietuvos žiniasklaida turėtų atrodyti taip gražiai, net prie žaizdos dėk. Deja, realybė yra tokia, kad dabartinės laidos, transliuojamos LRT kanalu, išeivijos atžvilgiu, ir ne tik, yra tendencingos ir kai kada visiškai neatitinkančios realios tikrovės. Viskas pateikiama iš vienos varpinės, be jokios nuomonių įvairovės, o jeigu ji ir yra, teikiama tik tokia - kokios „reikia“. Ji dar liaudyje vadinama „PAKAZUCHA“.

Einaras Vildė:

Yra akivaizdžių kolegų pavyzdžių, kaip LRT turėtų dirbti - tiek BBC, EURONEWS, tiek taip nemėgstamo Lietuvių politikų RTR–PLANETA ir ORT. Pastarieji, kaip nebūtų keista, daug daugiau pateikia informacijos apie žymiausius Lietuvos kultūros veikėjus nei Lietuvos televizija.

Iš principo, jeigu iš tikrųjų Lietuvos valstybės vyrai galvotų apie tai, kaip susigrąžinti prarastą pasitikėjimą Lietuvos valstybe, Lietuvos valdžia ir jos politikais (tuo pačiu sudaryti palankias sąlygas sugrįžti išvykusiems tėvynainiams), jie turėtų galvoti apie tai kaip surasti dialogą tarp Lietuvos ir Lietuvos išeivijos. Lietuvos televizija ir turėtų būti ta galimybė. Todėl, sudarant kuriamų laidų tinklą, nacionalinis transliuotojas būtinai turėtų rasti bent kartą per mėnesį vietos tiesioginėms diskusijų, tarp Lietuvos ir lietuvių bendruomenių išeivijoje, laidoms, aktualiausiems klausimams gvildenti.

Įvertinant dabartinę LRT man teko ne kartą pasisakyti viešai dėl LRT visuomeninio transliuotojo veiklos bei funkcijų, konferencijose, skirtose išeivijos klausimams gvildenti. Deja, Lietuvos televizija nė karto jose nedalyvavo. Todėl iš esmės, tai ką siūlo LRT generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis, rodo tai, kad norima įgyvendinti tik seną norą perimti iš LRT tarybos, valstybės sąskaita, pagrindinio Lietuvos televizijos kanalo valdymą į privačias rankas.

Normaliai mąstantis žmogus pasakytų elementariausią tiesą – mums, lietuviams, nereikalingi trys valstybinio lygmens prasti TV kanalai. LTV2 yra išvis parodija. Akivaizdus pavyzdys kaip visiškai beprasmiškai išmetami Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai.

Kalbėkim dar paprasčiau. Savo laiku, stebint iš šalies Lietuvos televizijos vystymąsi ir priimamus sprendimus dėl pasirinkimo, kokiu palydovu labiausiai apsimokėtų transliuoti valstybinį kanalą, buvo keista, kad kažkodėl pasirinkta VIASAT kompanija, kurios techninės galimybės Europos Sąjungos lygmeniu iki šiol yra ribotos. Lietuvos televizijos vadovų teiginiai, kad tai buvo padaryta siekiant taupyti lėšas, ar tam tikros komercinės sutartys, apriboja kai kurių komercinių laidų transliacijų galimybes, yra iš piršto laužti. Nėra nė vienos sutarties ar galimybės, kuriomis nebūtų galima pakeisti sutarties sąlygų. Kitaip, leiskite paklausti, kam tada reikalingi įvairaus rango derybininkai, diplomatai, politikai, teisininkai?

Baigdamas savo pamastymus, norėčiau dar kartą pabrėžti, kad Lietuvai užtektinai yra vieno, stipraus, visą parą profesionaliai dirbančio kanalo. Jos pagrindinė funkcija - teikti lietuviškai kalbančiai visuomenei neiškraipytus faktus iš įvairių šaltinių. Būdama demokratinės visuomenės ruporu ji privalo daryti viską, kad lietuviškai kalbanti visuomenė galėtų ne tik pati susidaryti nešališką nuomonę apie svarbius procesus vykstančius Lietuvoje ir už jos ribų, bet ir turėtų turėti galimybę išsakyti nuomonių įvairovę tiek Lietuvoje tiek už Lietuvos ribų.

Yra akivaizdžių kolegų pavyzdžių, kaip LRT turėtų dirbti - tiek BBC, EURONEWS, tiek taip nemėgstamo Lietuvių politikų RTR–PLANETA ir ORT. Pastarieji, kaip nebūtų keista, daug daugiau pateikia informacijos apie žymiausius Lietuvos kultūros veikėjus nei Lietuvos televizija.

Suprantu, kad užsimodamas, ant Lietuvos televizijos, galiu papulti jos vadovų nemalonėn. Bet man, žmogui, praėjusiam, kaip sakoma Lietuvoje, ir ugnį ir vandenį, be to, savo laiku paragavusiam Lietuvos nakvynės namų gyventojo duonos, nėra ko slėpti. O LRT vadovų „spurdėjimai” sukeltų ne ką daugiau nei dar juoko lietuviams išeivijoje.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!