Be to, tokie pinigai taip lengvai neuždirbami. Lietuvos minimalus uždarbis yra 600 Lt. jei atiduodi visus už nuomą, tai iš ko valgyt, važiuot, apsirengt, o kur dar komunalinės paslaugos. Realiai situacija yra tokia, kad norint gyventi atskirai nuo tėvų, reikia susirasti su kuo gyventi ir bendrai mokėti nuomą.
O tarkime Londone viskas yra kitaip. Gyvenau ten metus. Kartą prireikė išsinuomoti kambarį kitame Londono gale. Taigi sėdau i savo mašinytę, nuskuodžiau ten, nusirašiau skelbimus nuo parduotuvių vitrinų ir susiradau didelį kambarį vos už 60 svarų per savaitę. Užtrukau kažkur apie gerą valandą. Dažniausiai šeimininkai nekelia jokių reikalavimų, išskyrus depozitą. Taigi tą patį vakarą aš jau buvau naujuose namuose.
Minimaliai per savaitę uždirbama kažkur apie 200 svarų. 60 sumoki už nuomą ir jei protingai apsiperki TESCO, tai už 20-30 svarų gali prisikrauti pilną vežimą maisto savaitei ir valgyti kepsnius, karbonadus ir kitką. Žodžiu, kiekvieną savaitę lieka apie 100 svarų, už kuriuos gali veikti ką tik širdis geidžia.
Aišku, vienas ten brangus dalykas yra transportas, bet tam žmonės kraustosi dirbti arčiau namų. O jei turi banke sąskaitą ir pusę metų turi stabilias pajamas, galima netgi naują automobilį lizingu nusipirkt ir jis tekainuos 100 svarų per mėnesį.
Žinoma, automobilis ir pats reikalaus daug, mažiausiai 100 svarų draudimo mėnesiui, jei neatitinki tinkamų kriterijų, arba kelių mokesčiai, bet viskas atsiperka dėl kuro, nes ten jis vidutiniškai kainuoja apie 80 pensų. Jų pinigais tai yra labai mažai. Realiai jų minimalus uždarbis yra 750-800 svarų per mėnesį, o Lietuvoje - 600 litų. Tačiau Lietuvoje benzinas pigiausiai kainuoja 3.30 Lt šiuo metu.
Na ką, aptarėm maistą, nuomą, transportą. Pakalbėkim apie kitką. Tarkim susirasti darbą, jei šneki angliškai, yra lengva. Pačiam teko dirbti street cleaner'iu (gatvių valytoju). Tiesiog nuėjau į pirmą pasitaikiusią įdarbinimo agentūrą, užpildžiau dokumentus, o jie nepaėmė nė cento. Kitą savaitę jau gavau darbą už 6,35 svaro per valandą. Darbas nesunkus, tiesiog gauni mažą plotelį ir renki šiukšles nuo gatvių. Per savaitę išeidavo apie 350 svarų į rankas. Pakankamai gerai kaip už tokį darbą, a? Drabužiai kainuoja 5 kartus pigiau, todėl gali pirkt visko ir daug, o Lietuvoje nueik į turgų, sumokėsi 100 Ltt už džinsus, o ten tokie patys turguje 5 svarai.
Na, o apie moralines vertybes... Tenai žmonės visai kitokie nei Lietuvoje. Ten nėra tiek agresijos kiek čia, nėra tiek vulgarumo. Žmonės visada šypsosi ir retai skundžiasi. Jie nebijo atidaryti durų nepažįstamiems ar žmonės kuriems reikia pagalbos. Visiškai svetimi žmonės priima i savo namus ir pačią pirmą dieną duoda nuo jų raktus.
Nuėjęs į parduotuvę jautiesi gerai, kai tau šypsosi pardavėjos ir maloniai padeda.... Aišku, visokių žmonių yra, visur pasitaiko jauniklių nutrūktgalvių, bet ten jų žymiai mažiau. Be to ten ir darbdaviai žiūri ne į tavo išsilavinimą, o į tai, ką tu galvoji apie darbą ir kokių naujovių ar kokią pažangą kompanijai tu padarysi. Žodžiu, galima vardinti ir vardinti daug kriterijų. Esmė tame, kad žmonės Lietuvoje tik skundžiasi ir pavydi kitiem. Neveltui sakoma „lietuvis lietuviui – priešas“. Visada ieško naudos iš vienas kito.
Didžiausias komentaras visada apie užsienį yra "nėra draugų, šeimos ar kitų artimų žmonių". Bet nesuprantu vieno dalyko, žmonės, jūs gyvenat dėl jų ar dėl savęs? Jie toje pačioje situacijoje paliktų viską ir šautų svetur. Suprantu, žmones su žmonom ir vaikais, bet visi kiti tiesiog ligoniai. Kalbat apie patriotizmą, o ką miela Lietuvėlė jums ar jūsų tėvams davė? Gerai pagalvokit prieš komentuodami, o visi tie, kurie komentaruose tik keiksnojatės, pirmiausia išmokit užsienio kalbą, arba tiksliau pirma lietuviškai žmoniškai šnekėkit.
Galbūt kažkada Lietuvoje gyvenimas bus geras, bet šiuo metu čia tik švaistomi gyvenimo metai darbuose už juokingus atlyginimus.
O galiausiai istorija apie atostogas Lietuvoje. Grįžau per šv. Kalėdas. Galvoju pailsėsiu savaitėlę. Žodžiu, pirmą dieną ėjau per perėją, važiavo maršrutinis taksi. Tai vietoje to, kad praleistų, vairuotojas dar paspaudė pedalą. suprast galima kaip "varyk iš kelio".
Nusipirkau automobilį. Sustabdė policija, tai ieškojo tik prie ko prisikabinti ir tiesiogiai kyšio prašė. Palikau 50lt. Vėliau nuėjau į paštą išsiųsti siuntinį. Atstovėjau eilėje pusę valandos, pagaliau priėjau, sakau "laba diena, norėčiau išsiųsti į Angliją" ,o ji, net nepasakiusi "labas", sako "eik, užsirašyk Kauno pašto kodą ir tada vėl stok i eilę“. O esmė tame, kad tas paštas yra tame pačiame name ir pašto kodas yra toks pat. Aš tiesiog jo nežinojau. Vėliau nuėjau į mažytę krautuvėlę nusipirkti ledų, atsidariau šaldytuvą, o pardavėja rėkia "uždaryk šaldytuvą, ledai ištirps", o aš net paimt nespėjau.
Va tokia yra lietuvių kultūra. Vemt norisi. Kur tik nueisi - arba duok kyšį, arba nieko nepeši, arba dar ir iškoneveiks. Lietuvai dar toli iki Europos. O gyventi čia tikrai nesiruošiu bent jau artimiausius 20 metų. Gal tada kas nors pasikeis. Gyvenimas ir taip trumpas, kam gadintis gyvenimą? Taip, aš gerbiu Lietuvą dėl to, jog čia užaugau, myliu „Žalgirį“ ir niekada neišsižadėsiu Lietuvos, bet visi nusipelnė gyventi geriau. Kai galima bus tai daryti čia - grįšiu. O kol kas.... ČIAU, AMIGOS
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!