O jau tikrai kiekvienam dar turbūt nuo darželio laikų pavasaris pirmiausia asocijuojasi su staiga ir netikėtai prabundančiais jausmais, kai skrajoji padebesiais ir nori visam pasauliui išrėkti apie savo jausmus. Tik gaila man, kad jau keletą metų taip ryškiai ir plačiai savo meilę išpažindavę Neries krantai šiais metais tyli....Likęs tik kontūras kažkada buvusių šilčiausių žodžių ...Aš tave myliu... Ir aš tave...

O juk visai šalia įspūdingomis žiedų žvakėmis pasipuošę kaštonai. Ne paslaptis, kad įsimylėti reikia žydint būtent šiems medžiams, nes, pasak mūsų senolių, tokia meilė truktų visą gyvenimą...

Aš pamilau žydint kaštonams....Iki šiol myliu, tikiuosi, visam gyvenimui. Tik krantų gaila, labai jau jie paniurę ir nelaimingi... Gal galėtume padėti, kad jie vėl pražystų neblėstančios meilės žiedais?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!