“Kupetos” savininkai, užsibrėžę tapti dar didesne bohemos meka nei ne pačius geriausius laikus išgyvenantis “Anapilis”, iš tiesų turi kuo nustebinti plūstantį poilsiautojų srautą.

Įstabioji “Padavėjų šou” programa poilsiautojams nekainuoja beveik nieko. Tik tris litus. Šis simbolinis mokestis uoliai išieškomas net iš tų lankytojų, kuriuos padavėjai mandagiai pasodina prie stalelių, esančių už regėjimo ir girdėjimo zonos ribų.

Ši zona apsiriboja teritorija po “Kupetos” savininkų išreklamuotu skėčiu, o sėdintys pasieniuose ne tik nieko nemato, bet ir negirdi – didžiulėje erdvėje, savininkų manymu, užtenka dviejų nedidelių kolonėlių.

Norisi alaus? Tvarkoj, gausite. Tik praėjus 45 minutėms po užsakymo. O gal užkąsti? Jokių problemų. Tik kepsnys atnešamas praėjus daugiau nei 2 valandoms. “Tai – tik todėl, kad per daug žmonių”, teisinasi vargšai-aktoriai-padavėjai, turintys prakaituoti ir scenoje, ir prie stalelių.

Klientui, per porą valandų nesugebėjusiam gauti užsakytų dviejų bokalų alaus ir kepsnio, galvoje gali šmėstelti nuodėminga mintis: gal ne klientų per daug, o aptarnaujančio personalo per mažai? Bet tokį klausimą užduoti, aišku, reikėtų ne padavėjams, o šios nuostabios įstaigos savininkui. Ėgi žiū – vidurnaktį ateina ir JIS (“Kupetos” bei dar keturių Palangos kavinių prievaizdas Edmundas Sakalauskas). Matyt prieš užtarnautą miegą užsuko apžiūrėti savo valdų.

Žingsniuodamas per pramogų centro salę, JIS nugirdo, jog užsisėdėjusi klientų kompanija bando palyginti “Kupetą” su kitomis Palangos pasilinksminimo užeigomis beigi minėtu “Anapiliu”. Išpuoselėtas JO ausis pasiekė vienintelis epitetas: “Šiknapilis”.

Kaip? Kodėl? Ką tai reiškia? – puolė klausinėti JIS. Išsigandę JO didybės, klientai nedrąsiai pasiguodė dėl savo dislokacijos vietos negalėję išgirsti ir pamatyti išreklamuotosios “Padavėjų šou”, ir netikėtai įžūliai paklausė, ar negalėtų susigrąžinti po tris litus už taip ir nepamatytą programą.

“Pinigai mums ir patiems labai reikalingi”, atšovė JIS. Išgirdęs priekaištus apie kelias valandas užtrukusį maisto gaminimą bei alaus pristatymą per 45 minutes, JIS rado puikų kompromisą - tiesiai šviesiai pasiūlė aptarnavimo kokybe suabejojusiems klientams daugiau čia niekada nebeateiti.

“Mums tikrai užteks ir svarbesnių lankytojų nei jūs”, - šia galantiška fraze užbaigęs pokalbį, JIS nužygiavo tolyn po savo valdas.

O klientai, įsitikinę, jog išreklamuotoje “Kupetoje” tebegalioja nemari aksioma “Savininkas visada teisus”, suglaudę ausis patraukė namo. Šaunu, kad vykstant dinamiškiems ūkio procesams, Lietuvoje dar kažkas išlieka stabilu ir nekintama - bent kai kuriose įstaigose dar galima sugrįžti į sovietinį rojų, kai bazės vedėja, o ne klientas, priklausė pusdievių kategorijai.

Tik apmaudu, kad tas 45 minutes, per kurias klientų link keliavo šaltas alutis, teko praleisti ne šauniai stumdantis prakaituotų mielų bendrapiliečių eilėse, o smurgsant už švaraus, kažkuo kapitalistišku atsiduodančio, staliuko…

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!