Skersai Vilniaus nupieškime vieną liniją, ir po kilometrą į šoną nuspalvinkime oranžine spalva – čia gyvenantys ir dirbantys gal ir naudosis tramvajumi. O likusi dalis? Dus kamščiuose?
Jei ir gyveni, ir dirbi viename iš šių rajonų: Justiniškės, Lazdynai, Pašilaičiai, Fabijoniškės, Antakalnis, Naujoji Vilnia, Markučiai ir dalis kitų – tau, vilniete ar vilnieti, iš tramvajaus jokios naudos.
Apskritai, kad paprasčiau būtų isivaizduoti, kiekvienam galima užduoti klausimą - ar dažnai naudojiesi 26 maršruto autobusu ar 5 numerio maršrutiniu taksi? Net jei kasdieną važinėji mašina, vis tiek kartais tenka pasinaudoti visuomeniniu transportu. 26 autobuso trasa atitinka tramvajaus liniją. Taigi, atsakymas į klausimą greičiausiai yra ne...
Vadinasi, tramvajaus atsiradimas net pačiu optimistiškiausiu atveju daugiau nei dešimt metų niekaip nepadės maloniau nukeliauti į darbą be automobilio.
Nekilnojamojo turto asociacija siūlo parkavimą gatvėse. Kas čia per nesąmonė? Gatvės yra skirtos važiuoti. Ir Vilniuje jos ir taip per siauros.
Parkavimą gatvėje iš dalies galima suprasti kokiose Karoliniškėse ar Lazdynuose, kur yra smulkių „rajoninės reikšmės“ gatvių ir gatvelių. Ir tai galima vertinti kaip laikiną išeitį pataisyti sovietinių projektuotojų klaidas.
Žirmūnuose ir to nėra. Ar Žirmūnų gatvę irgi galima paskirti automobilių statymui ir laimingam važiuoti paskui troleibusą antrąja eismo juosta? Kartu iškyla ir smulkesnių problemų – žiemą gatvėje laikomos mašinos bus laistomos keliomis saujomis druskos ar smėlio – druskos mišiniu kaskart pravažiuojant barstytuvui. Greiderio peilis atrieks ir pristums visą sniegą nuo gatvės. Gausiau pasnigus, po tokio užvertimo mašina gali ir neišjudėti iš vietos.
Eismo saugumo požiūriu, parkavimas gatvėje taip pat nieko gero. Pro tarpą tarp stovinčių mašinų į gatvę išlėkęs naujakurių vaikas bus pastebėtas tik paskutinę akimirką. Formaliai dėl autoįvykio, priklausomai nuo aplinkybių, bus kaltas vaikas arba vairuotojas, o ne „gudručiai“ sugalvoję sutaupyti.
Sunkiai suprantamas kitų verslininkų požiūris. Gyventojai neturintys vietos statytis prie savo daugiaaukčių namų, automobilius statosi kino teatrų, prekybos centrų ir netgi mažų kvartalo parduotuvių aikštelėse.
Nuolat užimta aikštelė patį prekybos centrą padaro nepatrauklų. Ta pati NT asociacija vienija ne tik butų, bet ir prekybos centrų statytojus ir vystytojus. Ypač pastarieji turėjo sukilti. Mašina - ne oras. Ji kažkur vis tiek stovės – greičiausiai artimiausio prekybos centro aikštelėje.
Viena dalis NT asociacijos kertą šaką ant kurios likusi tos pačios organizacijos narių sėdi. Jie tarpusavyje kaip nors susitars. Tik nuo to nei parkavimo vietų padaugės, nei automobilių sumažės.
Pabaigdamas norėčiau pastebėti – kaip vieningai Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos nariai kovojo dėl tos 0,2 vietos automobiliui vienam butui, taip pat vieningai galėjo sutarti statyti po 1,2 vietos ir kainą įskaičiuoti į galutinę buto kainą.
Visiems taip padarius, butai, tiesa, pabrangtų, bet vieningas sprendimas neiškreiptų jų tarpusavio konkurencijos. Už liftą gyvenantiems penktame aukšte nereikia mokėti brangiau nei gyvenantiems trečiame, nors kabina ir kėlimo lynas dėvisi gerokai labiau.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!