Buvusiems Niujorke ar bent mačiusiems jį per TV sutikti Naujuosius metus šiame mieste atrodytų nepamirštamas patyrimas. Dangoraižiais nusėtame mieste – gigante tikrai turėtų būti kas veikti: nuostabūs fejerverkų šou ties Laisvės Statulos sala, apšviestas Bruklino tiltas, nuo linksmybių, žymių JAV superžvaigždžių koncertų ūžianti judrioji centrinė Times Square aikštė. To tikėdamiesi gruodžio 31- ąją iš visų Amerikos galų net 15 milijonų žmonių patraukė į labiausiai klestinti JAV miestą. Susiviliojau ir aš, todėl susikrovusi kuprinę 2007 – ųjų sutikti nukeliavau į Niujorką.
Pasitarusi su keliais draugais, gyvenančiais Niujorke, sužinojau, kad į centrinę Times aikštę reikia išsiruošti likus mažiausiai septynioms valandoms iki vidurnakčio. Visi mieste švęsiantys žmonės norėsią išvysti Times Square koncertuojančias įžymybes (tarp jų ir Christiną Aquilerą) bei vidurnaktį nusileisiantį „krištolinį kamuolį“.
JAV naujų metų pradžią simbolizuoja nuo vieno aikštės dangoraižių stogo lygiai vidurnaktį nuridenamas kristalo šviesų apgaubtas milžiniškas skritulys. Tai filmuojama ir per televiziją transliuojama kiekvienoje JAV valstijoje jos laiku vidurnaktį (Naujuosius dauguma JAV valstijų sutinka skirtingu laiku).
Sveiki atvykę į pragarą!
Nė vienas mano draugas niujorkietis nesutinka keliauti į Times Square sutikti Naujųjų ir tik šaiposi iš mano azarto. Niujorko centre atsiduriu 5 valandą vakaro. Sveiki atvykę į pragarą! Gatvės tamsios, ant šaligatvių išmėtyti šiukšlių maišai, rūksta dulkini dangoraižiai; kuria tik kryptimi pasižiūri – kiek tik akys aprėpia – visur milijoninė skubanti šurmuliuojanti minia. Juk visiems knieti prasibrauti kuo arčiau „krištolinio kamuolio“.
Dauguma gatvių užblokuotos, tad iki Times Square reikia judėti aplinkinėmis gatvėmis. Kiekviena gatve reikia sprūstis su dar keliais šimtais įvairiomis kalbomis kalbančiais įvairių tautų bendražygiais. Vis įdėmiai įsiklausau į užsienio kalbą – gal išgirsiu ką nors leptelint lietuviškai „Linksmų Naujųjų Metų“. Juk milžiniškame Niujorke maža ką gali sutikti.
Deja, mano pastangos bergždžios, o ir visas aplinkinių kalbas nustelbia riaumojantys gatvėse juodukai, kviečiantys už penkis dolerius nusipirkti juokingus akinius su skaičiaus 2007 formos rėmeliais ir dar kitokius naujametinius niekalus. Savo prekes jie išdėstę ant kompaktiškai sulankstomų staliukų, kad netikėtai netoliese šmėkštelėjus policininkui, galėtų mikliai viską susirinkti ir parodyti kulnus.
Ties kiekvieno artimesnio centrinei aikštei bloko pradžia gatvė būna aptverta, kad policininkai galėtų kiekvieną žmogų apieškoti. Kaip ir visi kiti, klusniai atsegu paltą ir švarkelį, leidžiu apieškoti savo maišelį. JAV valdžia po Rugsėjo 11-osios ypač budri masinių susiėjimų metu per didžiąsias šventes. Riziką teroristų išpuoliui įvykti padidino ir Saddamo Husseino egzekucija. Aplink centrinę aikštę nuolat sklando keli snaiperių sraigtasparniai. Tūkstančiams Niujorko policininkų naujametinė naktis – sunki, tačiau itin gerai apmokama darbo diena. Už darbo valandą per šventes jiems mokama virš 60 dolerių.
Realybės šou su tūkstančiu suspaustųjų
Prasibrovusi dar keliolika gatvių, minia netikėtai sustoja. Laikrodis rodo aštuntą valandą. Už kelių blokų matyti plyšelis Times Square aikštės ir dalis dangoraižio, nuo kurio nuriedės „krištolinis kamuolys“. Gatvės ties blokų sankryžomis atitvertos, tarp jų risnoja ginkluoti policininkai. Netrukus užnugary minios, kurioje esu įsprausta ir aš, esanti gatvė uždaroma. Dar naiviai palaukiu pusvalandį tikėdamasi, kad minia pajudės, tačiau vėliau sužinau, kad taip teks prastovėti dar keturias valandas - iki vidurnakčio. Visos aplinkinės gatvės jau užkimštos žmonėmis ir prasibrauti arčiau nebeįmanoma.
Pertvertoje gatvėje sugrūstiems žmonėms nelieka nieko kito, tik laukti. Apsižvalgau aplinkui – prie manęs centimetro atstumu susigrūdę stovi amerikiečiai, juodukai, meksikiečiai ir dar visokio plauko ir amžiaus žmogėnai.
Netoliese stypčioja iš saulėtosios Kalifornijos atvykusios trys išsipusčiusios blondinės – net gaila žiūrėti į jų mindžiojamus baletinio stiliaus batukus ir baltus kailinukus. Blondinės iš nevilties užsirūko po cigaretę, visai nekreipdamos dėmesio į prie jų prispaustus aplinkinius, tyliai besipiktinančius cigarečių dūmais. Na, čia dar menkniekis - netrukus kažkas kitame minios kampe užsitraukia žolės ir sodrus kanapių kvapas pasklinda po minią.
Kas kaip moka, tas taip šoka, save linksmina ar gamtinius reikalus tvarkosi. Už pusvalandžio aptvertos minios dėmesį atkreipia keisti šūkčiojimai: gerokai išgėrusių jaunuolių kompanijoje vienai merginai prispiria reikalas nusilengvinti. O nėra kur – juk pajudėti neįmanoma nei pirmyn, nei atgal. Vaikinai, nustumdami nuo savęs aplinkinius toliau, suformuoja ratelį ir pridengia merginą striukėmis. Ratelio viduryje pradeda tekėti gelsva srovelė, kuri nuvinguriuoja po kitų žmonių kojomis...Kažkam nuo to susuka pilvą...
Apimta šoko nuo aplinkui vykstančio absurdiško realybės šou, prarandu budrumą ir tik po kurio laiko pastebiu bejudant savo maišelį, kurį laikau rankose. Ogi maišelis juda ne be reikalo - pamatau jame begrabaliojančią šalia stovinčios juodukės ranką. Staigiai atitraukiu maišelį, o juodukė sutrikusi atsitraukia. Jos vaikinas, dar įžūliai juodukės pusbalsiu klausia: „Na, ar paėmei kažką?“. Aš demaskuoti vagies nesiryžtu – esu girdėjusi daug kraupių istorijų apie Niujorko juodukų nusikalstamumą ir žiaurumą, todėl nieko nebesakau, tik prasibraunu tolyn.
Neįprastas, nepatirtas vidurnaktis...
Pagaliau išmuša dvyliktą valandą, nuridenamas „krištolinis kamuolys“ ir iššaunami keli fejerverkai. Atsidarau „Coca Colos“ skardinę (Amerikoje bet koks alkoholis viešoje vietoje bet kokiu metu vartoti yra griežtai uždraustas) ir išgeriu į savo sveikatą. Ech, rodos, viską dabar atiduočiau už šampano taurę ant Gedimino kalno...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!