Stebint Živilės bėgimą televizorių ekranuose, tikrai jautėsi, kad bėga užtikrintai ir lengvai. Tačiau sporte niekas neapdraustas nuo netikėtumų: įpusėjus distancijai, Živilė, tam kad išvengtų griuvimo (trasa buvo gan pavojinga), sulėtino tempą ir pasitempė šlaunies raiščius, o bėgti dar buvo likusi… daugiau nei valanda - prizinė vieta tapo tik viltimi, nors Živilė vis tiek grūmėsi.
Paskutiniuose dviejuose kilometruose Lietuvos sportininkė padarė, atrodo, tai, kas neįmanoma: su traumuota koja atsilikimą iki pagrindinės varžovės sumažino nuo 35 s iki 8 s!
Tačiau turbūt dar didesnė tragedija tokioje ilgoje distancijoje yra finišuoti ketvirtai, kai varžovės nugarą matai vos už kelių žingsnių... Tiesą sakant, man taip ir liko mįslė, kuriuo metu Živilė taip staigiai prisivijo trečią vietą užėmusią rusę, kadangi stadiono kameros mūsų sportininkę "pagavo" tik prieš pat finišą...
Antrąkart Živilė pravirko Vilniaus oro uoste. Greičiausiai, dėl tos pačios "tik" ketvirtosios vietos. Bet gal ir ne vien dėl to.
Man pasirodė, kad, stumdama prieš save didžiausius krepšius sportinės mantos, Živilė vildamasi žvilgčiojo, ar sutiks ją didesnis sirgalių būrys, ar tik patys artimiausi. Deja, sutiko tik patys artimiausi... Galbūt ir dėl to sportininkė įsikniaubė i mamos petį.
Aš manau, Živilė buvo nusipelniusi didesnės pagarbos vertų sutiktuvių nei kuklaus kelių sutikusiųjų šūksnių “Živilei valio!”.
Lyg atrodytų, kad niekas nežino, kas ši mergina ir kokią didelę pergalę ji pasiekė.
Labai keista, bet atrodo, net nebuvo atstovų iš oficialių sporto organizacijų. Gal ir klystu, bet juk galima buvo surengti bent jau kuklią sutiktuvių ceremoniją, ypač žinant, kaip sportininkė pergyveno dėl savo nesėkmės (nors visai Lietuvai - didelės sėkmės).
Be abejo, ir mums, eiliniams sporto mėgėjams, turėtų būti šiek tiek gėda. Nejaugi niekieno neraginami galime rinktis tik į krepšininkų sutiktuves? O gal tai darome tik dėl mados, o ne iš džiaugsmo.
Mūsų šalis nėra tokia didelė, kad sugebėtų išauginti čempionus visose sporto šakose, ypač tokioje, kaip maratonas, kurio net nelaikyčiau Lietuvoje populiariu.
Turime mylėti ir tuos, kurie bent jau stengiasi garsinti Lietuvą pagal savo jėgas. O kiek tam reikia jėgų ir pasiaukojimo, mes gal net nesuprantame. Tą supranta tik sportininkai ar buvę sportininkai.
...Šiemet vasarą liepos mėn. atostogavau Palangoje. Buvo pačios karščiausios dienos, tik vakarop kiek atvėsdavo, tapdavo kiek lengviau.
Kartą vakarėjant einu su draugais nuošalia gatvele ir matau priešais atbėgančią nedidukę mergaičiukę. Tik susilyginus supratau, jog tai mūsų Živilė Balčiūnaitė. Bėga sau viena su vieninteliu "pagalbininku" ir “patarėju” – chronometru ant riešo.
Norėjosi pavymui kažką šūktelt: "šaunuolė, sėkmės!", "mes Tave mylim!", bet tik palydėjau akimis, pagalvojęs, jog gal tik išmušiu ją iš ritmo, sutrukdysiu. O gal visgi reikėjo...
Daugelis poilsiautojų vaikštinėjo apskritai nelabai kreipdami dėmesio, kas ši bėgikė. Juk vasara, atostogos, reikia džiaugtis poilsiu, o ne bėgioti. O štai Živilė bėga, nors ir jai ta pati vasara... tik kiek kitokia.
Štai kiek kainuoja "tik" ketvirtoji Europos čempionato vieta...
O iš tikrųjų juk net ne tiek užimtos vietos yra svarbios, bet graži kova, pasiryžimas. O kovojo ir bėgo Živilė išties gražiai. Vertinkime tai!
Galbūt būsiu nepopuliarus, bet su visa pagarba mūsų Europos čempionui V. Aleknai pasakysiu, jog kažin, ar Ž. Balčiūnaitės (čempionato debiutantės!) ketvirtoji vieta nėra didesnė pergalė nei V. Aleknos auksas.
Galbūt šįkart galėjome turėti netgi du Europos čempionus - nepavyko, sutrukdė kažkoks menkas nelygumas maratono trasoje. Skirtingai nuo disko metimo rungties, kur sportininkas turi teisę į šešis bandymus, maratonininkas, pasirodo, neturi teisės net į vienintelę klaidelę...
“Trijų milijonų” atlikėjas M. Mikutavičius yra sakęs, jog pripažinimo ypač reikia jauniems žmonėms. Matyt, todėl, kad jauni yra žymiai jautresni ir imlesni tiek džiaugsmui, tiek skausmui.
Nepašykštėkime jiems šito, kol jiems tai svarbu, nepavėluokime. Ypač jei pastangų tam džiaugsmui suteikti reikia tiek nedaug.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!