Lietuvoje yra 3 pagrindinės stovyklos: prorusiška, neapsisprendusiųjų ir provakarietiška. Neskaitant neapsisprendusios tautos dalies, kita dauguma yra apsisprendę, bet nežino kodėl jie vienai ar kitai pozicijai pritaria, pateikti argumentų negali.

Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir stengiasi padėti tokiems žmonėms pripiršdama savo argumentus, tuo pačiu agituodama neapsisprendusius stoti į NATO šalininkų pusę. Demokratinė visuomenė pasižymi tuo, kad joje turi būti atsižvelgta į įvairias nuomones, bet šiuo metu diskusijai nukreiptai prieš NATO yra uždėtas tabu.

Šiuo straipsniu norėčiau paskatinti diskusiją keliais atvižgiais: ar mums reikalinga NATO organizacija ir ar priimant sprendimą dėl stojimo į NATO turi būti skelbiamas referendumas.

Kalbant apie pirmąjį punktą, daug kas gali manęs nesuprasti, bet aš čia išsakau tik savo nuomonę į kurią turiu teisę. Pamąstykime, kam mums reikalinga NATO?

Dažniausiai sakoma, kad ji apsaugos mus nuo Rusijos. Nemanote, kad laikas pamiršti, kas buvo, kad jau reikia plėtoti prekybinius ryšius ir gerinti kaimynystės santykius?

Jei taip atsitiktų, kad mus užpultų Rusija, tai tikrai NATO neapsaugotų mūsų, nes Rusijos armija nors ir labai peikiama, bet vis tiek dar galinga, bet kuriai valstybei įsivėlus į konfliktą su ja tektų patirti daug nuostolių, nepamirškime, kad Rusija turi branduolinį arsenalą, kurio viskam pakaktų.

NATO valstybės tuo atveju greičiausiai paskelbtų sankcijas, stipriai kritikuotų, bet vis tiek sankcijos greitai būtų atšauktos, nes vakarams Rusijos rinka labai reikalinga, nes šiais laikais viską valdo pinigai, ir tų pačių šalių pramoninkai įkalbėtų politikus nesiimti itin griežtų veiksmų.

Prisiminkime, Antrąjį Pasaulinį karą, kai buvo Vokietijos okupuota Lenkija, tada sąjungininkai turėjo pradėti karą, bet jie išsigando Vokietijos karo mašinos ir tik pademonstravo, kad yra pasipiktinę, bet karinės operacijos nepradėjo. Panagrinėkime Rusijos grėsmę Lietuvai, žiūrint NATO akimis.

Kodėl NATO politikai, labai abstrakčiai kalba apie Lietuvos šansus patekti į NATO, jie nenori pykdyti Rusijos. Bet jei Lietuva būtų priimta į NATO ir būtų užpulta Rusijos, tai jie turėtų imtis atsakomųjų veiksmų, kaip jau minėjau, didžiausia tikimybė yra, kad kariniai veiksmai prieš Rusiją tuomet nebūtų vykdomi, tokiu atveju NATO ateitų galas, nes jie nevykdytų vieno iš pagrindinių aljanso principų – vienas už visus ir visi už vieną.

Todėl buvo ilgai tariamasi, kaip tokioje slidžioje situacijoje turėtų pasielgti NATO valstybės, gali būti, kad tokį sprendimą jos jau rado, o gal dar ne.

Aš pats esu Lietuvos kariuomenės karininkas ir tikrai turiu neblogas žinias apie Lietuvos kariuomenę.

Dauguma Lietuvos karininkų yra ruošti Tarybų Sąjungos karo mokyklose (čia kalbu apie vyresnio amžiaus štabo karininkus, bet yra ir kapitonų, kurie mokėsi “Suvorovo” karo mokykloje ir kitur, ir dauguma jų sudaro mūsų kariuomenės elitą, nes tikrai yra gerai išsilavinę, yra patikimi, pavaldiniai jaučia jiems pagarbą, drausmingi ir t.t.), o Lietuvos Karo Akademijos (LKA) kursantai pasižymi didesniu neišprusimu, perdėta savimeile ir pasitikėjimu savo jėgomis.

Juk į LKA stoja tas jaunimas, kuris nesugeba konkuruoti ir įstoti į civilius universitetus, todėl jų išsilavinimas tikrai kelia abejonių, žinoma, Lietuvos kariuomenėje yra daug karininkų, kurie turi civilinį išsilavinimą, atitarnavo Tarybinėje armijoje arba Lietuvos kariuomenėje ir atėjo dirbti karininkais, jų bendravimo lygis žymiai aukštesnis. Buvusioje Tarybų Sąjungoje patekti į tokias prestižines mokyklas kaip Suvorovo buvo labai sunku, todėl jų lygis irgi nekelia abejonių.

Bet kalba ne apie tai, o apie tai, kaip reaguotų Lietuvos kariuomenė įvykus Rusijos agresijai. Drįstu teigti, kad 60% karininkų greitai pabėgtų iš šalies. Kol taika, jie gauna labai neblogą atlyginimą, valstybinis darbas, kaip žinia, nėra toks varginantis.

Įstojus į NATO tiek karininkų, tiek kariuomenės finansinė padėtis turėtų stipriai pagerėti, todėl jie yra sudominti Lietuvos stojimu į NATO.

Lietuvai įstojus į NATO daug biudžeto lėšų būtų skirta atnaujinti ginkluotei, juk reiktų atsikratyti rusiško standarto ginklų. Kariuomenėje plačiai vykdoma propaganda, kad amerikietiški ginklai yra žymiai pranašesni už rusiškus, bet net pačių agitatorių veiduose tą sakant matosi šypsenėlė ar abejonės tuo, ką patys sako.

Nė vienas kareivis, žinantis AK (Avtomat Kalašnikova), neišmainytų jo i M-16. Pats M-16 kūrėjas, išbandęs šį ginklą, su pavydu pasakė, kad jo svajonė yra, jog šis kūrinys būtų nors kiek patikimumu panašus i Kalašnikovo kūrinį.

Mums nuostabą kėlė Lietuvos kariuomenės arsenale turimas prabangus granatsvaidis "Carl Gustav", kurio eksploatacija yra per brangi net Danijos kariuomenei, kurios specialistų tas ginklas yra sukurtas. Neseniai girdėjau tai, kad Lietuva derasi su amerikiečiais, dėl naujos prieštankinės reaktyvinės sistemos “JAVELIN” pirkimo, jos kaina 2 000 000 USD.

Nė viena kitos Europos šalies kariuomenė nenaudoja tokios sistemos, nes ji jiems per brangi, o mes geriau neskirkime pinigų švietimui, bet geriau ginkluokimės.

Lietuvos universitetų būklė pakankamai apgailėtina, trūksta gerų laboratorijų, kad mūsų specialistai galėtų vykdyti mokslinius tyrimus, kol kas, jei pastebėjote, Lietuvos universitetai paruošia specialistus ir paleidžia į nežinią, jiems tai tarsi rutina, įteikia diplomą ir daryk, ką nori. Bet juk nuo to mokslas Lietuvoje toliau nepažengs, tik sudarysime iliuzija, kad mes labai išsilavinę.

Kas liečia Lietuvos studentus, kurie nenori eiti tarnauti, įstojus į NATO, jie bus priversti tarnauti, nes, Lietuvos kariuomenės vado žodžiais tariant, Lietuvos kariuomenėje labai trūksta šauktinių su aukštuoju išsilavinimu.

Tai tiesa, nes atsiradus sudėtingesnių technologijų ginklams Lietuvos kariuomenėje, atsiras ir poreikis kvalifikuotiems specialistams, kurie turės juos valdyti. Sudėtingos sistemos negalėsi patikėti šauktiniui, kuris yra baigęs 5-ias klases, nes jo apmokymas truktų ilgai ir būtų sudėtingas.

Taip, kad Lietuvos studentai, įstojus Lietuvai į NATO, ruoškitės metelius ar pusę metų praleisti valgydami kareivišką košę.

Užteks kalbėti apie Lietuvos problemas, susijusias su NATO, pakalbėkime apie dabartinę NATO struktūriškai. Subyrėjus Tarybų Sąjungai nebeliko NATO oponento, kuriam kaip priešstata ir buvo sukurtas NATO aljansas. NATO pradėjo ieškoti naujų savo egzistavimo tikslų. Po karo Jugoslavijoje galima pastebėti pasikeitimų NATO politikoje.

Aljansas tapo ne vien tik gynybinis, jis vykdė agresiją prieš nepriklausomą valstybę, tų veiksmų tikslingumo aš nenagrinėsiu, nes čia irgi yra daug nuomonių, tai parodė ir nesutarimai karo metu NATO viduje. Agresyviausiai šiuo metu elgiasi JAV - NATO lyderė, kuri kasdien ieško pasaulyje priešų, jų gretose jau atsidūrė ir kelios nepriklausomos valstybės: Irakas, Iranas, Šiaurės Korėja.

Europai nepatinka JAV karštakošiškumas ir jos kritika Europos atžvilgiu, todėl Europoje vis stipriau įsitvirtina mintis sukurti atskirą Europos Sąjungos karinį bloką. Lietuva nieko neprašoma siunčia savo karius į neturinčias prasmės JAV karines kampanijas.

Jei NATO gynybinis aljansas, tai kodėl mes siunčiame savo karius į puolamąsias operacijas ir patys stengiamės kurstyti konfrontaciją su Rusija. Ar nebūtų geriau vystyti su šia šalimi prekybinius santykius, gerinti diplomatinius ryšius, o nesistengti, kaip mažam šuniukui, aploti ir įkasti, o po to pabėgti ir pasislėpti už sienos, kurios pavadinimas NATO?..

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!