Kartą mieste, kuriame yra 9 600 gyventojų, priešais merijos langus susirinko parupšnoti žolės nuo 50 iki 100 elnių, pasakojo meras.
Pasak jo, tvora tikriausia bus pastatyta iki metų pabaigos. A.Jakobsenas pridūrė, kad nežino kito miesto pasaulyje, kur būtų tvora nuo šiaurinių elnių.
Vielinė maždaug pusantro mero aukščio tvora eis 20 km tarp plikų kalvų supančių miestą iš sausumos pusės. Ji kainuos apie 2,5 mln. Norvegijos kronų (1,1 mln. litų). Savivaldybė taip pat pastatys vartus prie įvažiavimų į miestą.
Tikriausiai elnius į miestą vilioja žolė, auganti parkuose. Pagrindinis šių gyvūnų maistas ilgais ir šaltais poliarinės nakties mėnesiais yra kerpės.
O į pastatus jie užeina, ieškodami pavėsio, kai darosi karšta. "Kartą elnias atėjo pas mane į garažą", - sakė A.Jakobsenas.
Miestas gali sau leisti pasistatyti tvorą nuo elnių, pasinaudodamas ekonominiu augimu, susijusiu su netoliese esančia dujų verslove, kurią eksploatuoja Norvegijos energetikos kompanija "Statoil". Kompanijos mokami mokesčiai sudaro penktadalį savivaldybės iždo.
Hamerfestą pastatė žvejai ir prekiautojai su Rusija neužšąlančioje įlankoje, kurią skalauja Golfo srovė. Jis pretenduoja vadintis toliausiai šiaurėje esančiu miestu pasaulyje. Tačiau kiti, dar mažesni miesteliai, tokie kaip Honigsvadas Norvegijoje ar Berou Aliaskoje gali užginčyti šį titulą.
"Mes išleidžiame beveik 300 tūkst. kronų (134 tūkst. litų) per metus elnių suterštai aplinkai sutvarkyti", - sakė miesto meras ir pridūrė, kad šie gyvūnai labiausiai pavojingi mokykloms ir automobilių eismui.
Norvegijoje nėra itin jautraus požiūrio į elnius - jie auginami mėsai, taip pat dėl odos ir ragų. Greta esančioje Suomijoje elniai naudojami šalies įvaizdžiui kurti - suomiai teigia, kad oficiali Kalėdų senelio ir jo šiaurinių elnių būstinė yra būtent jų Laplandijoje.