Leidinys taip pat aprašė operacijos detales. Tą dieną „Moskva“ buvo Juodojoje jūroje apie 120 km nuo kranto. Įprastas radaras negali parodyti taikinių tokiu atstumu, rusai apie tai žinojo, todėl esą jautėsi gana saugūs.

Apie 16 val. „Neptun“ komplekso operatorius radare pamatė didelį taikinį dėl oro sąlygų: virš jūros buvo tankūs debesys, nuo jų radaro signalas atsispindėjo į vandens paviršių, o nuo vandens atgal į debesis, taip radaras netikėtai pasiekė kreiserį.

Kai tik Rusijos kreiseris įplaukė į zoną, kurią pasiekia Ukrainos raketos, iškart buvo paleistos dvi raketos „Neptun“.

„Moskva“ paskandinimas

Tuo metu niekas nežinojo, ar pataikė, nes „Bayraktar“ operatoriai atsisakė tai patikrinti: dronai esą nieko nebūtų matę virš debesų, o po debesimis tikrai būtų numušti, rašo leidinys.

Kad „Neptun“ pataikė į taikinį, ukrainiečiai, teigiama, suprato, kai „Moskva“ staiga pajudėjo ir bandė pasislėpti, taip pat dėl to, kad link Rusijos laivyno flagmano iš skirtingų krypčių vienu metu atskubėjo keturi laivai. Tuo metu jūroje prasidėjo audra ir bet kokios gelbėjimo operacijos tapo labai komplikuotos.

Kai Ukrainos kariškiai išsiaiškino, jog iš Krymo link kreiserio „Moskva“ išvyko vilkikas, tapo akivaizdu, kad padėtis kreiseryje yra kritinė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją