Gali būti, kad pavasario nebesulauks ir baltoji raganosė, vardu Furija. Prieš dvidešimt dvejus metus raganosė atkeliavo iš Maskvos zoocentro. Kaip teigiama dokumentuose, Furija buvo pagauta Kenijos savanose, tačiau zoologijos sodo darbuotojai šiandien abejoja tokiu teigimu, mat baltieji raganosiai Kenijoje nesutinkami.

Šie stambūs gyvūnai bėgdami gali išvystyti iki penkiasdešimties kilometrų per valandą greitį, o jų reakcija daug geresnė nei žmogaus. Kaip bebūtų, laisvėje gimusi ir užaugusi raganosė prisitaikė gyventi nelaisvėje.

Neatsitiktinai jai buvo duotas Furijos vardas. Tai buvusi veržli ir gana pikta raganosė. Darbuotojai pamena ir nelaimingą atsitikima, kaip prieš devynerius metus raganosės prižiūrėtojas, jaunas stiprus vyrukas įėjo į Furijos aptvarą ir pats jau iš ten nebeišėjo.

Šiandien raganosė rami ir lėta. Senatvė. Furijos amžius – keturiasdešimt metų, o tai prilygsta žmogaus devyniasdešimt penkeriems metams. Ji šlubčioja, raganosės kojos nesveikos, sutrūkinėjusi oda. Vasaros metu šiuos negalavimus ji bandydavo gydytis purvo voniose, bet žiemos metu nedideliame aptvare to padaryti neįmanoma. Gali būti, kad jau penkerius metus našlaujanti Furija pavasario nebesulauks.

Senyvo amžiaus yra ir baltoji meška, kuriai jau trisdešimt metų, rudasis lokys ir kupranugaris. Kuomet keičiasi metų laikai, gyvūnai sunegaluoja dažniau, bet ne visada lengva tai pastebėti.

Kaip teigia Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Virginija Mikutavičienė, plėšrūs gyvūnai, kuomet jie negaluoja slepiasi savo narvuose. Jie serga tyliai. Apie negalavimus galima spręsti tik iš nebūdingo jiems elgesio, ėdimo įpročių pasikeitimo ar ryškių slogos požymių.

Tuomet sodo veterinarai imasi gydyti ligoniukus. Sunku nuspėti ir apie paukščių ligas. Apie jų negalavimus sužinoma tik tuomet, kai paukštis ima mesti plunksnas.

Kanopinius gyvūnus dažniausiai kamuoja virškinamojo trakto ligos, kurias diagnozuoti galima ankstyvoje stadijoje. Lamiukės Kiros racionas šiandien papildytas įvairiais vitaminais, nes neseniai ji gailiu bliovimu skundėsi apie savo ligas.

Šiuo metu Kira linksma ir žaidžia su avyte Moka. Avys ir lamos gyvena viename aptvare ir puikiai sutaria. Rimtuolis lamos patinas Kipšas net neabejoja, kad mažoji avytė Moka yra jo palikuonė.

Zoologijos sodo darbuotojos juokauja, kad apsukrioji avis – vieniša motina – pritapusi prie lamų šeimos, primetė savo mažąją Kipšui. Rasirodo, kad tokios istorijos nutinka ne tik žmonių gyvenime, bet ir gyvūnų pasaulyje.