Peripravos gulagas buvo įsteigtas Rumunijos pakraštyje, ties pasieniu su Sovietų Sąjunga.

Dunojaus deltoje yra daugybė protakų, kuriuose vyrauja pelkės ir miškai. Dalis deltos užtvindoma per pavasario ir rudens potvynius. Pažymima, kad vasaros čia itin karštos, o žiemos – kaip niekur atšiaurios.

Beveik 3,5 tūkst. km² Dunojaus delta yra įtraukta į UNESCO Pasaulinio paveldo sąrašą ir paskelbta biosferos rezervatu.

Peripravos kaime daugiausia gyvena lipovanų – sentikių, čia atsikrausčiusiš prieš 200 metų Rusijos carui vykdant bažnytines reformas.

Nors už 3 km nuo kaimo esantys gulago barakai atrodo nieko neišsiskiriantys, jų vidus įrengtas kaip 4 žvaigždučių viešbutis.

Nuo šio pavasario viešbučio savininkai tikisi pritraukti žvejybos mėgėjus, ornitologus ir nuotykių ieškančius turistus, kurie simbolizuotų šio atokaus, tačiau unikalaus regiono atgimimą.

Kita vertus, šio viešbučio svečiams teks apsiprasti su mintimi, kad jie miega pastatuose, kuriuose iki 1977 metų veikė Peripravos Darbo ir kalėjimo stovykla. Šis gulagas nuo 4 dešimtmečio buvo skirtas politiniams Rumunijos kaliniams.

Kiekviename 24 metrų barake buvo apgyvendinta iki 160 vyrų, kurie dienomis kirto nendres, statė užtvankas ir gėrė Dunojaus deltos vandenį.

Silpnieji šiame gulage mirdavo nuo dizenterijos, o dienos normos – aštuonių storų ryšulių nendrių – neįvykdę kaliniai buvo mušami iki sąmonės netekimo.

Skelbiama, kad vien 1959 metų žiemą šiame kalėjime mirė 42 kaliniai, o Peripravos kaimo kapinėse rasta per 100 bevardžių kapų.

Čia gyvenantis prancūzų verslininkas šį atokų Rumunijos kampelį pirmą kartą aplankė prieš 7 metus – tada jis ir nusprendė atgaivinti sovietmečio depresijos kamuojamą regioną ir paversti jį poilsiaviete keliautojams, išsiilgusiems laukinės gamtos.