Vienoje laiptinėje – trigubas gimtadienis

„Gimtadienis, kuris būna tikrąją dieną – vasario 29-ąją, būna ypatinga. Stengiuosi jį atšvęsti netradiciškai. O eiliniais metais švenčiu vasario mėnesį, ne kovo, – 28 dieną“, - DELFI pasakojo Klaipėdos moterų krepšinio klubo „Lemminkainen“ vyriausioji trenerė Ramunė Kumpienė. Šiemet gimtadienis moteriai bus dar didesnė šventė, mat ji minės 40 metų jubiliejų.

Bičiuliai žino, kad trenerė gimusi keliamaisiais ir dar olimpiniais metais, tačiau net jei kalendoriuje nebūna vasario 29-osios, vis tiek sveikina. Nors, tiesa, kartais pajuokauja, kad dienos nėra, taigi ir sveikinti tais metais nebūtina.

R. Kumpienė sakė niekada nesigailėjusi, kad gimė vasario 29-ąją ir kad pase įrašyta ši, o ne gretima diena. Gimdyti pradėjusiai jos mamai gydytojai pasakė: jei išlauksite iki 20 val., įrašysime, kad kūdikis gimė kovo 1-ąją. Tačiau mažylė į pasaulį atėjo 17 val.

Trenerė pasakojo žinanti bent kelis žmones, gimusius tą pačią dieną, kaip ir ji. Du gyveno toje pačioje laiptinėje, kur užaugo R. Kumpienė, - 20 metų vyresnė moteris ir ketveriais metais jaunesnis vaikinas. „Ten gyvenau ilgus metus. Visi nuolat vienas kitą sveikindavome“, - prisiminė pašnekovė.

Gimimo dieną nustelbia vardinės

Panevėžietis Arnoldas, kuriam likimas taip pat lėmė gimti vasario 29-ąją, gimtadienį visada švenčia paskutinę žiemos dieną. „Labai simboliška ir ypatinga diena, lyg kovotų žiema su pavasariu, gyvenimas su mirtimi, šviesa su tamsa... O kai netikėtai atsiranda ir vasario 29-oji, būna super – galima švęsti abi dienas. Būtent tai ir darau šį kartą“.

Prieš 28 metus gimęs vaikinas DELFI sakė kitų tokių „laimelių“ su „pavogtu“ gimtadieniu dar nesutikęs.

84-ąjį gimtadienį šiemet švenčiančios vilnietės Aleksandros Prijalgauskienės pase įrašyta gimimo diena – kovo 1-oji, tačiau ji spėja iš tiesų į pasaulį atėjusi ankstyvą vasario 29 d. rytą. Mat prieš daugelį metų pas mamos brolį rado į kalendorių įkištą kortelę, ant kurios buvo užrašyta, esą mergaitė gimė kas ketverius metus būnančią dieną.

Kadangi tuo metu šitie dalykai jai nelabai rūpėjo, A. Prijalgauskienė taip ir nespėjo išsiaiškinti savo gimimo paslapties – ją dėdė nusinešė į kapus. O neseniai mirusi mama gerai neprisiminė, kurią tiksliai dieną gimdė.

DELFI pašnekovė pasakojo, kad Žemaitijoje, iš kurios ji kilusi, labiau buvo švenčiamos vardinės, o ne gimtadieniai. Todėl ar dokumentuose įrašyta vasario 29-oji, ar kovo 1-oji, moteriai nebuvo labia svarbu.

Štai ir šiemet vasario 26 d., kai minimas Aleksandros vardadienis, jai paskambino brolis ir pasveikino.

Demoniško šventojo diena

Rečiausią metų dieną yra gimę nemažai žmonių, vienaip ar kitaip įėjusių į pasaulio istoriją: popiežius Paulius III (1468-1549), italų kompozitorius, operos „Sevilijos kirpėjas“ autorius Gioacchino Rossini (1792-1868), šiuolaikinių povandeninių laivų išradėjas airis Johnas Philipas Hollandas (1840-1914), kompanijos, kuri vėliau tapo IBM, įkūrėjas Hermanas Hollerithas (1860-1929), Indijos premjeras Morarjis Desai (1896-1995), Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Bartolomėjus I (g. 1940), Estijos parlamento vicepirmininkė Ene Ergma (g. 1944).

Tarp gimusiųjų vasario 29 d. yra ir Rusijos slidininkė Raisa Smetanina (g. 1952), Alžyro muzikantas Khaled (g. 1960), amerikiečių reperis ir aktorius Ja Rule (g. 1976), rusų komediantas ir TV laidų vedėjas Garikas „Buldogas“ Charlamovas (g. 1980).

Tą dieną 1720 m. Švedijos karalienė Ulrika Eleonora sostą atidavė savo vyrui Frederikui I, 1940 m. Suomija pradėjo Žiemos karo taikos derybas, 1956 m. Pakistanas tapo Islamo Respublika, 1964 m. australė Dawn Fraser pasiekė 100 metrų plaukimo laisvuoju stiliumi rekordą (58,9 sekundės).

Pagal seną tradiciją moterys tik keliamaisiais metais gali pasiūlyti vyrui ją vesti. Tuo metu Graikijoje tikima, kad tais metais sudarytos santuokos yra nesėkmingos.

Vasario 29-oji yra krikščionių šventojo Kasjano diena. Rytų slavų ir bulgarų legendos pasakoja, jog tik per keliamuosius metus pasitaikanti diena jam atiteko dėl išdidumo, tingumo, nenoro padėti į bėdą patekusiems žmonėms.

Kai Kasjano diena buvo minima kasmet, pasaulyje būta daug bėdų, todėl jam palikta tik vasario 29-oji. Kartu su demoniškos prigimties šventojo vardu minimi epitetai žiaurus, negailiaširdingas, pavydus, godus, bloga menantis.

Vasario 29-oji penktadienį – itin retai

Vasario 29-oji kalendoriuje pasitaiko tik kas ketverius metus, kai metų skaičius dalijasi iš 4 be liekanos (pvz., 1988, 2008, 2016). Išimtis taikoma paskutiniesiems amžiaus metams, jei jų skaičius dalijasi iš 400 su liekana (pvz., 1700, 1800, 1900).

Keliamieji metai atsirado dėl astronominių priežasčių. Nors šiuolaikinį Saulės kalendorių sudaro 365 dienos, iš tiesų Žemei aplink šią žvaigždę apsisukti reikia dar šešių valandų. Kas ketverius metus jos pavirsta papildoma para.

Tikimybė, kad retai pasitaikanti paskutinė vasario diena bus penktadienis, kaip šiemet, yra menka. Mat Grigaliaus kalendorius kartojasi kas 400 metų (20 tūkst. 871 savaitę), kuriuose yra 97 vasario 29-osios. Per šį laiką jos 30 kartų sutampa su antradieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais, 15 – su pirmadieniais ir trečiadieniais, tik 14 – su penktadieniais ir šeštadieniais.

Kad kas ketverius metus reikia dar vienos paros, suprato jau romėnai. Jie ypatingą statusą suteikė vasario 24-ajai. Papildoma diena vadinta „dukart šeštąja“, mat ji buvo tarytum sudvigubinta šeštoji diena prieš kovo kalendas – naujų metų pradžią.

1256 m. Anglijoje priimtas dekretas numatė, kad keliamuosiuose metuose atsirandanti papildoma diena ir diena prieš ją turėtų būti laikoma viena, jei kalbama apie metų skaičiavimą. Kitaip tariant, jei vasario 29-ąją gimęs žmogus pilnametystę pasiekdavo tų metų vasario 28-ąją.

Europos Sąjungoje vasario 29-oji „keliamąja diena“ oficialiai pripažinta tik prieš aštuonerius metus.

Dėl astronominio netikslumo keitė kalendorių

Tiesa, net ir papildoma diena nepadeda labiausiai pasaulyje paplitusio kalendoriaus priderinti prie astronominių metų. Mat atogrąžiniai metai trunka 365,2424 dienos – 26 sekundėmis trumpiau už įprastus metus.

Būtent tiek – 365,25 dienos – trukdavo Julijaus kalendoriaus, kurį 46 m. pr. m. e. įvedė Romos imperatorius Gajus Julijus Cezaris, metai. Jie būdavo vidutiniškai 11 min. 14 s per ilgi.

Norint ištaisyti šį netikslumą, sukurtas naujas kalendorius – toks pat Saulės kalendorius, paremtas Žemės apsisukimo apie šią žvaigždę reguliarumu. Vokiečių astronomo Kristupo Klavijaus pasiūlytą reformą patvirtino popiežius Grigalius, o jo vardu pavadintas kalendorius ankstesnį pakeitė nuo 1582 m. Anuomet kalendorius jau buvo „atsilikęs“ dešimčia dienų, todėl tų metų spalį jos buvo panaikintos „laikrodį“ pasukant per tiek dienų į priekį.

Naujame kalendoriuje buvo padarytas pataisymas – per keturis šimtmečius nebūna trejų keliamųjų metų (tuomet, kai paskutiniųjų šimtmečio metų skaičius nesidalija iš 4 be liekanos). Todėl vidutiniškai metai trunka 365,2425 dienos ir tik per kelis tūkstantmečius atsiranda vienos dienos nukrypimas.

Kelios šalys, tarp jų – Lietuva su Lenkija, Grigaliaus kalendorių priėmė iš karto. Protestantiški kraštai, nesusivilioję katalikų popiežiaus reforma, laukė apie porą amžių, Rusija prie jo perėjo tik po Spalio revoliucijos, kuri pagal Grigaliaus kalendorių įvyko lapkričio pradžioje.

Stačiatikių bažnyčios Julijaus kalendorių naudoja ir dabar, todėl stačiatikių bei katalikų Velykų data kai kada skiriasi.

Būta dar ilgesnio vasario

Legenda pasakoja, kad vasaris sutrumpėjo Romos imperatoriaus Augusto pageidavimu. Iš pradžių Julijaus kalendoriuje vasaris keliamaisiais metais turėjo po 30 dienų, tačiau valdovas sutrumpino šį mėnesį, kad rugpjūtis (lot. Augustus) ilgiu susilygintų su liepa (lot. Julius, taip pavadinta Cezario garbei).

Istorijoje ir vėliau buvo keli atvejai, kai vasaris turėjo 30 dienų. Švedija 1700 m. rengėsi pereiti prie Grigaliaus kalendoriaus, keturis dešimtmečius praleisdama papildomas keliamųjų metų dienas ir taip ištirpdydama dešimties dienų skirtumą nuo Julijaus kalendoriaus. Kadangi 1700 m. nebuvo keliamieji, nuspręsta 1712-aisiais prie vasario pridėti dvi dienas.

Tuo tarpu Tarybų Sąjungoje 1929 m. buvo įvestas naujas kalendorius, kuriame kiekvienas mėnuo turėjo po 30 dienų, o likusios penkios-šešios dienos buvo šventinės. Dvejus metus vasaris buvo ilgesnis nei paprastai, tačiau netrukus buvo grįžta prie tradicinio mėnesių ilgio.

Mėnulio kalendoriuje prideda mėnesį

Šalyse, gyvenančiose pagal Mėnulio kalendorių, keliamieji metai pailgėja ne diena, o mėnesiu. Pavyzdžiui, Kinijoje toks mėnuo pridedamas pagal gana komplikuotas taisykles, mat žiemos saulėgrįža turi būtinai būti 11-ą kalendoriaus mėnesį. Papildomas mėnuo vadinamas taip pat, kaip ir tas, po kurio jis eina (pvz., „ketvirtas keliamasis mėnuo“).

Hebrajų kalendoriuje papildomas mėnuo vadinamas Adar Alef (liet. „pirmasis Adaras“) ir pridedamas prieš Adaro mėnesį, kuris tampa Adar bet (liet. „antruoju Adaru.

Hindu kalendoriuje papildomas mėnuo, kuris taip ir vadinamas (adhika maas), būna tuomet, kai Saulė atsiduria tame pačiame Zodiako žvaigždyne per dvi iš eilės mėnulio jaunatis. Tai pasitaiko maždaug kas trejus metus, arba keturis kartus per 11 metų.

Indijos nacionalinis ir Bangladešo kalendoriai sudaryti taip, kad papildoma diena keliamaisiais metais būna maždaug tuo pačiu metu, kaip ir vasario 29-oji pagal Grigaliaus kalendorių. Tai padeda išvengti painiavos.

Pagal Irano kalendorių taip pat kas ketverius metus pridedama po dieną, tačiau maždaug kas tris dešimtmečius šis tarpas pailgėja iki penkerių metų. Kada tiksliai tai atsitinka, apskaičiuojama pagal sudėtingą sistemą, paremtą iš Teherano matomu kovo ekvinokcijos laiku.

Kitose islamiškose šalyse, nors jos ir naudoja Mėnulio kalendorių, keliamųjų metų nebūna, mat juos draudžia Koranas. Mat esą Alachas nurodė mėnesių skaičių ir jo keisti nevalia.