Šią, kaip spėjama, per Lenkiją į Lietuvą atplaukusią ir čia įsiviešpatavusią bukasnukę liaudyje vadina upių velniu, byčiokiu, nuodėguliu, rotanu, goloveška, grundalu arba grundulu. Lietuvoje randamos dvi grundalinių šeimos žuvų rūšys – tai juodažiotis grundalas, kuris natūraliai yra paplitęs Juodosios, Kaspijos bei Azavo jūrų areale ir nuodėgulinis grundalas, kurio tėvynė – Tolimieji Rytai, Šiaurės Korėjos šiaurė ir Kinijos šiaurės rytai.
Grundalai užauga iki 25 cm ilgio, jų kūnas kresnas, galva masyvi, žiotys pakankamai didelės, dantys tinkami moliuskų geldelių traiškymui.
Neįveikiamieji
Gėlavandenis „nuodėgulys“ Lietuvoje pirmą kartą aptiktas praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje Vilniaus apskrityje, vietos žvejams žinomas jau daugiau kaip 10 metų. Kitaip nei juodažiotis grundalas, kuris yra jūrinė žuvis, Lietuvoje randama tik Baltijos Jūros pakrantėje ir Kuršių Mariose, nuodėgulinis grundalas, dar kitaip – rotanas, yra okupavęs vidaus vandenis: mėgsta telkinius su stovinčiu vandeniu, gausia augmenija ir aukos paprastai tyko pasislėpę tar augalų, tankiuose sažalynuose. Šie plėšrūs tykotojai yra nepaprastai gajūs ir adaptyvūs – gali išgyventi ir išdžiūvusiuose, ir užterštuose, ir žiemą iki dugno užšalančiuose telkiniuose nustelbdami ar net visiškai išnaikindami (suvalgydami) kitų rūšių žuvis ar varliagyvius. Ypač, jei vandens telkinyje nėra jų vertų konkurenčių – vietinių plėšriųjų žuvų, pavyzdžiui, lydekų.
Juodažiotis grundalas pirmą kartą Lietuvoje pastebėtas 2002 metais, jis greitai išplito ne tik Baltijos jūros pakrantėje, bet ir Kuršių mariose. Kaip ir būdinga invazinėms rūšims naujose teritorijose, netrukus įvyko juodažiočio grundalo gausumo sprogimas – jau 2012 metais pajūrio žvejai pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje per dieną šios žuvies sugaudavo net po kelis pilnus kibirus.
Beje, pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas ir grundalas naujokas – Kaspijinis upinis grundalas.
Kodėl blogiukai?
Todėl, kad į Lietuvą iš kitų kraštų atvežtos invazinių žuvų rūšys iš vandens telkinių išstumia vietines rūšis. O kai kurios invazinės rūšys, yra tokios agresyvios, kad pristingusios maisto imasi net kanibalizmo: didžiosios ryja smulkiąsias.
2012 metais buvo ištirta 80 vandens telkinių. Atlikus tyrimus grundalai rasti 37 vandens telkiniuose, dauguma jų buvo nedideli, seklūs ir smarkiai užžėlę vandens augalija. Pastebėta, kad nuodėguliniams grundalams įsikūrus vandens telkinyje, su jais sugeba išgyventi tik sidabriniai karosai, nes grundalui tai per didelė žuvis, negali jos praryti ir saulažuvės, nes, nors mažos, visad plaukioja būrias. Nedideliuose vandens telkiniuose siaubūnai rotanai sugeba išnaikinti daugumą gyvūnų – ne tik visas mažesnes žuvis, bet ir varles bei kitus judančius gyvius (grundalai nejudančio masalo negriebia).
Grundalai keičia ne tik vandens gyvūniją, jie turi įtakos ir paukščiams. Tikėtina, jog dėl grundalų mitybos sumažėjus moliuskų (tai jų pagrindinis maistas), kai kurios jais mintančios vandens paukščių rūšys, kai antai, ledinės antys dėl atsiradusio maisto stygiaus pasitraukė į kitas akvatorijas.
Tais pačiais 2012 metais nustatyta, kad juodažiotis grundalas Baltijos jūroje ženkliai sumažino midijų (Mytilus trossulus) gausumą, kai kuriuose rifuose – net iki keliolikos kartų. Midijos yra natūralūs vandens filtrai, kiekvieną dieną sugebantys perfiltruoti ir išvalyti didžiulius kiekius vandens, todėl dėl juodažiočio grundalo veiklos sumažėjus midijų blogėja vandens kokybė ir suintensyvėja vandens „žydėjimas“.
Be to, midijų gausumo sumažėjimas ilgainiui pakeitė ir pačių grundalų mitybą – jie ėmė dažniau žuvų mailiumi, vėžiagyviais ir bestuburiais.
Kita vertus, plėšriosios Lietuvos žuvys apsipranta su grundalais ir kaip tik šie tampa jų ir kitų žuvaėdžių gyvūnų maistu. Augant grundalų populiacijai, jų ženkliai daugėja ir kormoranų mityboje, keičiasi šių įpročiai – vis daugiau paukščių renkasi maitintis jūros, o ne marių pakrantėje. Taip bent iš dalies sumažinamas kormoranų poveikis kitų rūšių žuvims.
Ne be žmogaus pagalbos
Grundalai plinta ne tik dėl neišvengiamos globalizacijos, bet ir dėl tyčinės žmogaus veiklos. Pavyzdžiui, žmonės grundalus įveisia mažuose tvenkiniuose kartu su sidabriniais arba paprastaisiais karosais manydami, kad karosai užaugs didesni arba tikėdamiesi, kad išnaikins per garsiai kurkiančiais ir įkyrėjusias varles. Tačiau toks manymas yra ne tik klaidingas, bet ir žalingas, o veikla – draudžiama.
Mažuose tvenkiniuose grundalai suėda viską, ką tik sugeba apžioti. Gyvendami šalia karosų, jie mažesnius rūšies atstovus suryja, lieka tik didesni karosai, kurie dėl grundalų sukelto maisto trūkumo aktyviai kimba. Štai kodėl žvejams atrodo, kad pagausėjo didesnių karosų. Po kelių metų didesni karosai išgaudomi ir vandens telkinyje lieka tik grundalai, kuriuos išnaikinti įmanoma tik visiškai nusausinus telkinį arba įžuvinus jį lydekomis. Beje, kaip tik lydekos ir kitos vietinės plėšrios žuvys yra bene didžiausia viltis, kad pavyks sureguliuoti, kol kas jokiais kitais metodais nesuvaldomą grundolų populiacijos plitimą.
Ar galima valgyti?
Geroms mergaitėms dangus, o blogoms – viskas. Panašiai yra ir su blogiukais grundalais. Aplinkosaugininkai sunerimę, kad šios bentofagės (mintančios dugniniais gyviais) išnaikins vietines rūšis ir ieško būdų, kaip sumažinti jų kiekius, tuo tarpu žvejai džiaugiasi kibirais, pilnais šio invazinio laimikio, virtuvės fėjos – balta ir sultinga atėjūnių mėsa, kad jų beveik nereikia valyti (mažai ašakų) ir, žinoma, draugiška jų kaina. Nepopuliari žuvis vis dar nebrangi ir jos yra daug. Be to, ir užauga ji nemenka: neoficialiais duomenimis, rekordinis Lietuvoje sugauto grundalo svoris buvo apie 600 g.
Mitybos specialistai grundalą taip pat vertina palankiai. Nors tai ir nelietuviška žuvis, jos maistinė vertė gana didelė. Remiantis Kauno Technologijos Universiteto Maisto instituto mokslininkų dr. G. Garmienės ir dr. R. Narkevičiaus atlikto tyrimo duomenimis, ši rūšis turi daugiau baltymų nei Baltijos jūroje sužvejojamos menkės ar plekšnės.
Be to, juodažiotis grundalas yra neriebi žuvis: bendras riebalų kiekis joje nėra didelis, tačiau pastarieji yra vertingi dėl juose esančių omega-9 ir omega-3 riebalų rūgščių, kurių žmogaus organizmas pats negamina ir kurių turime gauti su maistu. Iš juodažiočių grundalų galima gaminti konservus, šias žuvis galima rūkyti, vytinti, sūdyti, marinuoti, kepti, troškinti, vytinti. Žvejai giria iš grundalų išvirtos žuvienės skonį (beje, jų galvos gana didelės, mėsingos, tad iš jų išeitų puikus sultinys ar žuvienė, tik reikia nepamiršti pašalinti žiaunas) ir tiesiog ragina jų paprasčiausiai prisikepti kaip stintų ir mėgautis. Grundalo oda yra gana stora, todėl kepamas jis neišsausėja.
Ar galima norėti geriau? Išbandykite.
Receptai
Kaip stintos kepti grundalai
Reikia:
1 kilogramo grundalų
druskos, pipirų
kelios citrinos riekelės
miltų (apvolioti)
aliejaus kepti
Žuveles išdorokite, t.y., nupjaukite galvas, išvalykite vidurius. Žvynų nuvalyti nereikia.
Išdorotas žuvis nuplaukite po tekančiu vandeniu, ištrinkite druska, pipirais ar mėgstamais prieskoniais.
Į indą su žuvimis įmeskite keletą riekelių citrinos, indą uždenkite ir laikykite šaltai, kad pasimarinuotų.
Žuvis apvoliokite miltuose ir iškepkite gerai įkainintame aliejuje.
Valgykite karštas karštas. Galite patiekti su pavasarinių ridikėlių, svogūnų laiškų ir meškinio česnako lapelių ar kitomis mėgstamomis gaiviomis salotomis.
Orkaitėje kepti grundalai
Reikia:
500 g išvalytų ir išdorotų grundalų.
1 morka
Ryšelis svogūnų laiškų, krapų
1 saliero stiebas
1 šaukštelis sviesto
2-3 šaukštai grietinės
citrininių pipirų
Išdorotus, nuplautus grundolus pabarstykite druska. Galite palaikyti šaltai, kad pasimarinuotų.
Išimtus iš šaldytuvo nuplaukite, nes bus gleivėti.
Į kepimo formos dugną sudėkite tarkuotą morką, nepjaustytus svogūnų laiškus, gabalėliais supjaustytą salierą ir įpilkite šaukštelį lydyto sviesto.
Ant daržovių patalo suguldykite grundalus.
Grietinę atskieskite 150 ml vandens, įberkite žiupsnį druskos, paskaninkite citrininiais pipirais ir krapaus. Padažą supilkite ant žuvies.
Kepimo indą uždenkite folija ir dėkite į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių.
Kepame 20 minučių. Jeigu nuėmus foliją matyti, kad padažas burbuliuoja, dar pakepkite 5 minutes ir tada jau skanaus.
Užsakymo nr.: PT_87678319