SEB banko programėle vartotojai Lietuvoje atsidaro vidutiniškai 37 kartus per mėnesį, klientams rūpi ne tik žinoti savo sąskaitos likutį ar atlikti kasdienius pinigų pervedimus, bet ir naudotis naujomis programėlės funkcijomis – skaitmenine taupykle, mobiliąja pinigine ar išbandyti investicijų robotą. SEB banko duomenys rodo, kad klientų, kurie naudojasi mobiliąja banko programėle skaičius Baltijos šalyse per metus išaugo beveik trečdaliu – iki 780 tūkst. vartotojų.

Telefonu – per 1,5 mln. mokėjimų

Visose Baltijos šalyse mobiliosios programėlės vartotojai atlieka maždaug 1,5 mln. mokėjimų per mėnesį ir šis skaičius nuosekliai auga.

Dažniausiai programėle žmonės naudojasi norėdami pasitikrinti sąskaitos likutį. Taip pat jie nori būti tikri, kad lėšos sėkmingai nukeliavo gavėjui ar iš vienos jų sąskaitos į kitą, pavyzdžiui, iš debeto mokėjimo kortelės sąskaitos į kredito. Per mėnesį Lietuvoje mobiliosios programėlės naudotojai atlieka vien apie 150 tūkst. pervedimų iš vienos savo sąskaitos į kitą.

Be to, beveik kas penktas iš turinčiųjų išmaniesiems telefonams su „Android“ operacine sistema skirtą programėlės versiją naudojasi telefonu atsiskaitydamas už prekes ar paslaugas.

Realiu laiku matoma informacija, galimybė patogiai atlikti mokėjimus, atsiskaityti parduotuvėje telefonu labiausiai rūpi klientams iki 40 metų. Trys iš keturių programėlės vartotojų priklauso būtent šiai amžiaus grupei. Tad potencialas plėsti skaitmenines galimybes, suteikiant vartotojams daugiau patogumo, tebėra didelis. Juolab, kad spartus interneto ryšys jau daug metų įvardijamas kaip Lietuvos privalumas, o išmanusis telefonas – kasdienis palydovas.

Populiariausi taupymo tikslai – kelionė ir atostogos

Naudojantis programėle jau kurį laiką galima ne tik tvarkyti kasdienius finansinius reikalus, bet ir taupyti. Skaitmeninė taupyklė, kurią pristatėme klientams pernai vasarą, tūkstančiams klientų įrodo seną tiesą, kad kasdien atidedamos mažos pinigų sumos leidžia greičiau pasiekti užsibrėžtų taupymo tikslų.

Skaitmeninė taupyklė veikia taip, kad, pavyzdžiui, kortele sumokėjus 6,30 euro, suma suapvalinama iki 7,00 eurų – 70 centų pervedama į kliento kaupiamojo indėlio sąskaitą. Sutaupytas lėšas klientai gali kaupti jau turimoje kaupiamojo indėlio sąskaitoje arba atsidaryti naują kaupiamojo indėlio sąskaitą. Iš viso per metus vien tokiu būdu vidutiniškai galima sutaupyti apie 150–160 eurų. Prireikus sukauptų lėšų, iš kaupiamojo indėlio sąskaitos jas galima paprastai pervesti į banko sąskaitą ir naudotis pinigais.

Kad taupyti būtų smagiau, suteikėme galimybę klientams susikurti iki penkių taupymo tikslų ir numatyti, kiek ir kaip dažnai jiems atidėti dalį savo pajamų: atidedant suapvalintas sumas ar periodiškai pervedant tam tikrą sumą į kaupiamąjį indėlį. Kelionės, pradinė įmoka automobiliui, dviratis ar atsarga juodai dienai – kiekvieną taupymo tikslą programėlėje galima iliustruoti norimu paveikslėliu.

Tarp populiariausių tikslų visose Baltijos šalyse nurodomos atostogos arba kelionė. Dažnas tam siekia sutaupyti 1000 eurų.

Savo tikslų žinojimas ir nuolatinės peržiūros, kaip sekasi jų siekti, padeda ugdyti taupymo įprotį – tokia yra pagrindinė skaitmeninės taupyklės funkcijos paskirtis. Skaičiuojama, kad iš viso per 2020 metus SEB banko klientai Baltijos šalyse skaitmeninėse taupyklėse sukaupė per 20 mln. eurų.

Paprasčiau ne tik taupyti, bet ir investuoti

Kad sutaupyti pinigai nenuvertėtų, verta apsvarstyti investavimo galimybes – šį pavasarį SEB bankas pristatė naujovę Baltijos šalyse – investavimo robotą mobiliojoje programėlėje. Taip norime, kad barjerai pradėti investuoti būtų kuo mažesni, o investavimas taptų kasdiene finansinio raštingumo dalimi.

Todėl investavimo startui mobiliojoje programėlėje pakanka simbolinės sumos – 1 euro. Asmeninę investavimo rekomendaciją programėlėje suteikia investicijų robotas, padedantis pasverti rizikas ir galimybes. Automatinė rekomendacija teikiama atsižvelgiant į kliento finansinę padėtį, investavimo tikslą, planuojamą investicijų terminą, toleruojamą riziką, o gauti tokią rekomendaciją užtrunka apie 15 minučių.

Ši naujovė Baltijos šalių rinkoje turėtų padėti keisti visuomenės nuostatas dėl investavimo, mat tyrimai rodo, kad visuomenėje vis dar gajūs klaidingi su investicijomis susiję įsitikinimai – žmonės linkę manyti, jog tam reikia daug lėšų, specialių žinių ir laiko, o sprendimai yra sudėtingi.

Kol kas nuo investicijų susilaiko bemaž pusė gyventojų. Tačiau maždaug du trečdaliai tų, kurie šiuo metu niekur neinvestuoja, pripažino, kad investicijoms galėtų skirti nuo 20 iki 100 eurų per mėnesį nejausdami įtakos įprastam vartojimui.