„Tipit“ – tai nešiojamas kortelių skaitytuvas, kuris leidžia pervesti arbatpinigius tiesiai į personalo sąskaitą ir legaliai juos apmokestina mažiausiais įmanomais mokesčiais. Idėjos sumanytojai Juozas Piekuras ir Tautvydas Grinius teigia, kad toks arbatpinigių sprendimas – pirmasis pasaulyje ir tikisi sėkmingos plėtros ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Unikali idėja netrukus pritraukė Lietuvos aludarystės lyderių „Švyturys“ paramą, todėl po mažiau nei metų vystymo šiandien jau veikia dalyje Lietuvos barų.

Restoranų konsultantė ir „Urtė Consulting“ įkūrėja U. Mikelevičiūtė teigia, kad naujasis sprendimas – ne šiaip smagi idėja, o tiesiog būtinybė, galinti reabilituoti padavėjo profesiją, pandemijos kontekste išgyvenančią tikrą krizę.

„Iš savo klientų nuolat sulaukiu skambučių su pagalbos prašymais, iš kur gauti darbuotojų? Situacija tikrai tragiška. Tačiau stebėtis neverta – jauniems žmonės nėra noro rizikuoti ir grįžti. Didesnių atlyginimų verslas negali sau leisti, arbatpinigiai irgi linkę mažėti – nėra galimybės palikti grynaisiais, o ir staliukų aptarnaujama žymiai mažiau, sąskaitos – mažesnės. Tad atsidėkojimas arbatpinigiais dabar yra svarbu, kaip niekad. Visuomenė galėtų solidarizuotis su šiuo sektoriumi paprasčiausiu būdu – palikdama arbatpinigių, juolab, kad atsiranda naujų būdų tai padaryti“, – teigia U. Mikelevičiūtė.

Prie „Tipit“ starto prisidėjusios įmonės „Švyturys-Utenos alus“ vadovo Rolando Viršilo teigimu, naujasis arbatpinigių sprendimas – tai reali pagalba, restoranams bandant pritraukti personalą.

„Turime pripažinti, kad pandemijos kontekste restoranų ir barų sektorius nukentėjo labiausiai. Net jeigu ir žengiama pirmuosius atsigavimo žingsnius, nežinomybės daugiau, negu bet kada anksčiau – žmonių srautai ribojami, darbo valandos ir darbuotojų etatai – taip pat. Todėl turėtume auginti visą aptarnavimo sektoriaus kultūrą ir vertę, kad darbuotojai būtų linkę sugrįžti. Arbatpinigiai – tik nedidelė, tačiau svarbi šio sektoriaus dalis, todėl tai mažiausia, kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti“, – teigia R. Viršilas.

Tinkamo sprendimo iki šiol nebuvo

Anot U. Mikelevičiūtės, Lietuvoje gyvuoja nerašyta taisyklė, kad arbatpinigiai sudaro nemenką dalį atlyginimo. Tai viena svarbiausių motyvacinių priemonių, dėl kurios darbuotojas renkasi tam tikrą darbovietę ar šią profesiją apskritai. Tačiau iki šiol nebuvo patogaus sprendimo, leidžiančio palikti arbatpinigius kortele.

„Iki šiol, paliekant arbatpinigius kortele, personalą pasiekdavo tik pusė kliento paliktos sumos. Toks sprendimas nemotyvuodavo, todėl neprigijo. „Tipit“ dėka arbatpinigius galima palikti kortele be jokių įsipareigojimų, išmaniųjų programėlių ar QR kodų. Tokiu būdu baras ar restoranas apskritai nedalyvauja šioje transakcijoje, jam nėra jokios papildomos apskaitos, jis tik gali matyti statistiką, kiek bare surenkama arbatpinigių“, – teigia startuolio sumanytojai.

Dabartinėje „Tipit“ versijoje barmenai ir padavėjai gautus arbatpinigius turės deklaruoti ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Tai ne tik mažiausia įmanoma mokestinė našta, bet ir galimybė legaliai apmokestinti milijonus pajamų.

„Mano vertinimu, ši „Tipit“ inovacija – tai sprendimas, kuris yra tiesiog būtinas pandemijos kontekste. Tikiu, kad tai labai reikalingas produktas ne tik Lietuvai ar Europai, bet ir visam pasauliui. Pati ką tik grįžau iš Meksikos, kur ant kiekvieno kampo prašoma tipsų. Tiesiog visada turi turėti grynųjų. Tačiau, kita vertus, iš kito kampo nuolat raginama grynaisiais apskritai nebeatsiskaitinėti. Todėl „Tipit“ skaitytuvas galėtų būti visur – kiekviename bare ar restorane, tai palengvintų daugelio gyvenimą“, – teigia restoranų konsultantė.

Nėra pakankamai vertinama profesija

U. Mikelevičiūtė tikina, kad naujas arbatpinigių palikimo sprendimas svarbus ir dėl to, kad šiuo metu svarbu kelti padavėjo profesijos prestižą ir aptarnavimo kultūrą apskritai.

„Turime pripažinti, kad aptarnaujančio sektoriaus atlyginimai Lietuvoje nėra aukšti, nes tai nėra pakankamai vertinama profesija, ji nėra ilgametis pasirinkimas, greičiau jau sezoninis ar laikinas darbas. Atrodo, kad padirbau du metus padavėju, kas toliau? Noriu būti administratoriumi, noriu būti vadovu. Tačiau tai visai kitos sritys, reikalaujančios kitų įgūdžių. Pavyzdžiui, Italijoje žmonės dirba padavėjais dešimtmečius ir vadovais tapti visai nesiruošia, verčiau jau norėtų įsidarbinti į kokį prestižinį restoraną“, – teigia U. Mikelevičiūtė.

Restoranų konsultantė priduria, kad arbatpinigiai – tai svarbi šios kultūros dalis, kuri turėtų augti ir tuo pačiu auginti tiek pačią aptarnavimo kultūrą, tiek šios profesijos prestižą Lietuvos versle.

Užsakymo nr.: PT_87305953