Lietuvoje trūksta 13 tūkst. IT specialistų

Nors Lietuvos visuomenė technologiniu aspektu yra gana pažangi, aukšto lygio IT specialistų vis labiau trūksta. Teigiamas, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 13 tūkst. IT profesionalų. Dėl to valstybės švietimo įstaigos susiduria su dideliu iššūkiu – auginti naują IT specialistų kartą ir didinti šios srities studijų patrauklumą.

Siekdamas šių tikslų Vilniaus universiteto MIF nusprendė turimą įrangą pakeisti moderniomis, pasaulinius standartus atitinkančiomis technologijomis, kurios leis studentams atlikti kompleksiškus ir itin sudėtingus tyrimus.

Vilniaus universitetas, gavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansavimą investicijoms diegiant modernią HPC sistemą, į pagalbą pasitelkė technologijų srities lyderius: „Dell Technologies“, „Novian Technologies“ ir „Intel“. Būtent šių kompanijų didelio našumo kompiuterinė sistema (angl. HPC) buvo įdiegta MIF.

Seną, brangiai eksploatuojamą įrangą pakeis modernia

Iki šiol fakulteto mokslininkai ir studentai naudojo didelio našumo kompiuterinę sistemą, kurios gyvavimo laikas artėjo prie pabaigos, ją buvo brangu prižiūrėti, nes eksploatacija reikalavo daug energijos sąnaudų. Ši sistema buvo nepakankamai naši, todėl MIF nepavyko įgyvendinti kai kurių planuotų mokslinių tyrimų. Siekdamas suteikti galimybes studentams ir tyrėjams atlikti mokslinius tyrimus naujose sferose, fakultetas nusprendė įrengti naują galingesnę ir taupesnę didelio našumo kompiuterinę sistemą (angl. HPC).

„Dell Technologies“ įdiegti sprendimai gali būti pritaikomi prie įvairių darbo ir duomenų krūvių, todėl fakultetas galės tokia sistema naudotis bent 8 metus, pritaikydamas sistemos pajėgumą prie kintančių tyrimų poreikių.

Naujas sprendimas pagelbės medicinos, dirbtinio intelekto ir kituose svarbiuose tyrimuose

„Dell Technologies“ ir „Novian Technologies“ HPC sistema apima kruopščiai atrinktas ir našias technologijas, kuriose telpa daugiau nei 750 TB duomenų, 1 728 skaičiavimo branduoliai ir 8 GPU (angl. Graphical Processing Unit) serveriai.

HPC palengvina įvairių daug galios reikalaujančių procesų veikimą, pavyzdžiui, neuroninių tinklų, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ir medicininių tyrimų. Be kitų įvairių panaudojimo sričių, ši sistema bus ypač naudinga vėžio tyrimų programoms. „Vėžio tyrimų metu turime išanalizuoti medicinines nuotraukas, kuriose užfiksuoti milijonai ląstelių, kurias reikia suskaičiuoti ir klasifikuoti. Iki šiol neturėjome išteklių nei joms saugoti, nei analizuoti“, – aiškina Vilniaus universiteto MIF informacinių technologijų prodekanas Povilas Treigys.

Prieš šį projektą MIF jau bendradarbiavo su „Dell Technologies“. Bendrovė fakultetui suteikė ne vieną technologinį sprendimą, padedantį moksliniuose tyrimuose, pvz.:

● Dell Technologies High-Performance Computing Solutions,
● Dell EMC PowerEdge R640 servers,
● Dell EMC PowerEdge C6420 servers with NVMe drives and NVIDIA GPUs,
● Dell EMC PowerVault ME4024 and ME4084 storage arrays,
● Dell EMC PowerVault ME484 storage expansion with HDD drives,
● Dell EMC PowerSwitch S4048-ON, S3048-ON and Mellanox InfiniBand Switches.

Foto: Organizatorių nuotr.

Tai pirmas kartas, kai Lietuvos mokslo bendruomenei buvo įdiegti „Dell EMC PowerEdge C6420“ serveriai.

„Šis sprendimas suteiks Vilniaus universitetui konkurencinį pranašumą pasaulinių institutų ir universitetų tyrimų kontekste. Šiuo projektu į universiteto infrastruktūrą integruosime moderniausias pasaulio gamintojų technologijas. Jau įdiegėme aukščiausios kokybės sistemas klimato kaitos tyrimams ir modeliavimui šešiolikoje pasaulio valstybių, – sako „Novian Technologies“ direktorius Gytis Umantas. – Džiaugiamės galėdami prisidėti prie mokslo modernizavimo Lietuvoje ir tikimės, kad šie sprendimai sugrąžins geriausius mūsų specialistus atgal į Lietuvą ir padės auginti naują mokslininkų kartą.“

Technologijomis galės naudotis ir kiti universitetai bei įmonės

Visi šie technologiniai sprendimai bus prieinami ne tik MIF mokslininkams, bet ir kitiems eduGain tinklui priklausantiems Lietuvos ir užsienio universitetams, valstybės įstaigoms ir privačioms įmonėms. Taip tikimasi supaprastinti universitetų bendradarbiavimo procesus ir paversti Vilniaus universitetą mokslinių tyrimų centru Baltijos šalių regione.

„Dell Technologies“ įdiegta našiųjų skaičiavimų sistema (angl. HPC) išplės universiteto mokslininkų bendruomenę ir kartu suteiks universitetui galimybę sukurti naują pajamų šaltinį. Turėdami pasaulinio lygio standartus atitinkančią įrangą, galėsime leisti ja naudotis ir kitiems partneriams, išplėsti mokslinių tyrimų sritis ir dar kartą pademonstruoti savo mokslininkų galimybes visame pasaulyje“, – sako P. Treigys.

Tikimasi, kad naujoji HPC sistema padės pritraukti akademikų, mokslininkų ir studentų, norinčių dirbti su galingiausiomis ir naujausiomis technologijomis.

Verslo pagalba sprendžiant ateities iššūkius

1579 m. įkurtas Vilniaus universitetas visada buvo Baltijos šalių mokslo kalvė. Su „Dell Technologies“ ir kitų partnerių pagalba tobulinami universiteto HPC sprendimai padės universitetui pasiruošti naujiems ateities iššūkiams.

Sėkmingas technologinių sprendimų įgyvendinimas bus naudingas ne tik Vilniaus universitetui, bet ir jo partneriams. Be to, kad naujais sprendimais prognozuojama 10 kartų padidinti MIF infrastruktūros našumą, šie įrenginiai taip pat padės fakulteto absolventams užpildyti šiuo metu Lietuvoje jaučiamą IT profesionalų trūkumą.

Galimybė naujais metodais atlikti mokslinius tyrimus nėra vienintelis partnerystės su „Dell Technologies“ pranašumas. Svarbiausia, kad dirbdami su šiomis technologijomis studentai ir tyrėjai galės atlikti mokslinius tyrimus naujose sferose ir pagerinti tų sričių, kuriose jau dirbama, tyrimų kokybę.

Pasak projektą įgyvendinusio „Dell Technologies“ projektų vadovo Dariaus Korio, bendrovė džiaugiasi galinti prisidėti prie Lietuvos mokslinių tyrimų kokybės gerinimo. „Kadangi esame tarptautinė bendrovė, dirbame daugybėje pasaulio šalių ir mums rūpi jų problemos bei iššūkiai. Didžiuojamės šiuo projektu, nes jis ne tik padės mokslo bendruomenei, bet ir prisidės prie visos Lietuvos ateities, vykdant itin svarbius ir visai visuomenei aktualius mokslinius tyrimus. Tai tik dar labiau sustiprina mūsų norą bendradarbiauti su vietos mokslo įstaigomis“, – pasakoja D. Korys.