Demokratiniai procesai – per nedemokratinę prizmę
„Sovietinėje valdžioje gyvenę žmonės buvo pratinami, kad spausti valdžios negalima, nes valdžia žino, kaip viską reikia daryti ir pati priima sprendimus. Tokiu atveju visuomenei nelieka nieko kito, tik piktintis arba susitaikyti su priimtais sprendimais“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Esą, dar viena priežastis – kalbinė. „Svarbūs ir semantiniai dalykai, nes pats žodis „lobizmas“ daugeliui yra nežinomas, nelietuviškas, neturintis geros konotacijos. Poveikis teisėkūrai, dalyvavimas teisėkūroje, interesų grupės ar suinteresuotos grupės – pagal savo prasmę būtų tas pats, bet asociacijas keltų jau kitokias“, – svarsto A. Romanovskis.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška neigiamo požiūrio į lobizmą priežastis taip pat įžvelgia praeityje. „Gyvenome sistemoje be sąvokų „verslininkas“, „akcijos“, „lobistai“. Keičiasi kartos ir supratimas. Tai turėtų vykti daug sparčiau“ – teigia Seimo narys.
Jo manymu, būtina informuoti visuomenę apie lobistų ir politikų veiklos rezultatus – atvejus, kai lobistų indėlis į teisėkūrą atnešė naudos visai visuomenei. „Per du paskutinius dešimtmečius tikriausiai nerasime nė vieno plačiai nušviesto gero pavyzdžio. O jų buvo tikrai daug, tuo neabejoju. Ir tai yra blogai. Taip ir naudojamės tuo, ką paveldėjome ir nekuriame Lietuvos ateičiai reikalingo domėjimosi dėl svarbių santykių su lobistais. Neviešiname gerų pavyzdžių ir pasiektos naudos atskirose srityse. Daugelis tapatina lobistus tik su verslo atstovavimu, bet tai gali būti ir asocijuotos struktūros, pavyzdžiui sodininkai, sportininkai, kultūros atstovai“ – sako R. Juška.
Dėl viešumo būtinybės pritaria ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis. „Viešumas leidžia kiekvienam piliečiui objektyviai susipažinti su teisėkūros procesu, jame dalyvavusiais asmenimis ir jų teiktais pasiūlymais. Tai leidžia įvertinti sprendimų priėmimo skaidrumą ir eliminuoja nuomonę apie galimai darytą neteisėtą įtaką dėl teisės aktų nuostatų rengimo konkrečiai suinteresuotų asmenų grupei. Nepakankamas lobistinės veiklos reguliavimas, per siauras lobistais laikomų asmenų ratas, stebima ne visada teigiama suinteresuotų asmenų įtaka bei etikos normų nesilaikymas teisėkūros procese sukūrė įspūdį, kad ne visos interesų grupės turi vienodas galimybes įsitraukti į sprendimų priėmimą“, – teigia politikas.
Demokratija – tai įsiklausymas
Būtent valdžia turi pasitikėti visuomene – tokios nuomonės laikosi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs premjeras, o dabar verslo konsultantas Aleksandras Abišala. Jo manymu, neigiamas požiūris į lobizmą susidarė dėl tokio pasitikėjimo trūkumo ir politinių tradicijų nebuvimo. „Visų pirma, visuomenė turi nuomonę, kuri valdžiai galėtų praversti. Antra, nemažai dalykų visuomenė gali tvarkytis be valdžios nurodymų ar sprendimų. Nepasitikėdama visuomene, valdžia nepriima jos grupių nuomonių, kurios dažnai ir reiškiamos per lobizmą. Valdžia vis dar galvoja, kad ji viena žino, kaip reikia gyventi. Demokratija yra ne tiktai išsirinkti ar nubalsuoti referendume, bet ir klausytis. Nebūtinai tik daugumos – mažumų taip pat, nes kai kurios grupės turi labai specifinių interesų, kuriuos, natūralu, valdžiai ne taip lengva suvokti“, – sako A. Abišala.
Anot jo, teigiamą nuomonę padėtų formuoti ne tik efektyvesnė pačių lobistų veikla, tačiau ir bendras sutikimas, kad poveikį teisėkūrai turi daryti ne pavieniai asmenys, bet organizacijos, atstovaujančios tam tikrą bendrą interesą. Esą, taip liktų mažiau erdvės šešėliniams susitikimams.
Keletą pastarųjų metų registruotais lobistais galėjo tapti tik fiziniai asmenys. Šiemet tokia galimybė atsirado ir juridiniams asmenims. Lobistinę veiklą prižiūrinčios Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) duomenimis, vien per tris šių metų mėnesius tuo pasinaudojo per 70 įvairių asociacijų, bendrovių ir įmonių. Taigi šiuo metu kas trečias registruotas lobistas yra juridinis asmuo.
Ne visi darantys įtaką teisėkūrai – lobistai
Dar viena šiųmetė naujiena – įtakdariai teisėkūrai. Tokių asmenų šiai dienai – beveik 30. Įtakdariais teisėkūrai gali savanoriškai registruotis tie, kuriems netaikomas Lobistinės veiklos įstatymas – pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos. Tai kelia ir nemažai diskusijų.
A. Romanovskio teigimu, registruotų lobistų skaičiai neatspindi realios situacijos, nes poveikį įstatymų leidybai iš tiesų daro kur kas daugiau žmonių ir organizacijų. „Tikslas turėtų būti matyti visus dalyvaujančius teisėkūroje – nepriklausomai nuo to, kokia jų veiklos forma, ką jie atstovauja. Tie, kurie neprivalo būti lobistais, gali savanoriškai deklaruoti poveikio darymą įstatymų leidybai, nors pagal turinį tai yra visiškai tas pats, kas lobistinė veikla. Tačiau vieni deklaruoja poveikį įstatymų leidybai, kiti deklaruoja lobizmą. Vieni gali savanoriškai pranešti apie tokį veiksmą, nors neprivalo to daryti, kiti privalo tai padaryti, turi gauti leidimą, sumokėti valstybės rinkliavą, juos turi patikrinti“, – vardija Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
„Dėl nevyriausybinių organizacijų nusistatymo būti priskirtiems prie lobistų ateityje galimai reikės platesnių diskusijų“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas A. Stončaitis.
Anot jo, dar anksti vertinti naująjį reglamentavimą. „Kol nėra ilgesnės naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo įgyvendinimo praktikos, sunku išsamiai ir objektyviai įvertinti visas situacijas, ypač įvertinant, kad, pagal Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenis, į trejetuką siekiančių daryti įtaką sprendimų priėmimui patenka asociacijos ir nevyriausybinės organizacijos. Įtakdarių teisėkūrai naujovė yra inovatyvi ir suteikia papildomą galimybę asmenims dalyvauti teisėkūros procese, užtikrinant jo skaidrumą bei gerinant kokybę“, – sako Seimo narys.
Teigiamai šią naujovę vertina ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas R. Juška. Jo teigimu, natūralu, kad nežinojimas, kaip žengti pirmuosius žingsnius, kelia abejonių. „Įtakdariai – nauja sąvoka įstatyme. Tačiau reikia pasidžiaugti, jeigu tokių žmonių – aktyvių ir neabejingų – bus kuo daugiau. Juos reikia gerbti ir skatinti už pozicijos bei kompetencijos turėjimą, laiko aukojimą, siekį tuo pasidalinti teisėkūros kūrimo procesuose. Lobistų ir įtakdarių atskyrimas naujoje įstatymo redakcijoje pakankamai aiškus, tačiau jei kam kyla abejonių, yra sudaryta galimybė pasitarti ir su lobistine veiklą prižiūrinčia Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija. Visi kartu siekiame tik gero, todėl, atsiradus galimoms diskusijoms dėl naujo įstatymo tobulinimo, išeitį tikrai rasime“, – sako komiteto pirmininkas.
Siekis – skaidrumo įpročiai
VTEK pirmininko pavaduotojos Evelinos Matulaitienės teigimu, pasikeitusio reglamentavimo tikslas – užtikrinti lobistų veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai bei įgyvendinti pažeidimų prevenciją.
„Manome, kad naujasis reguliavimas padės kurti naujus skaidrumo įpročius. Stebime ženkliai išaugusį besiregistruojančių asmenų skaičių, vis dėlto reali reguliavimo nauda turėtų būti vertinama ne pagal jį, o pagal pateiktas deklaracijas, kurių vien per šių metų pirmąjį ketvirtį pateikta tik šiek tiek mažiau nei per visus praėjusius metus. Mokymų, diskusijų metu, žiniasklaidos priemonėse, pastebime, kad visuomenėje lobistinė veikla vis dar vertinama neigiamai. Dėl to VTEK šiais metais skiria ypatingą dėmesį išaiškinimui, kad skaidri lobistinė veikla yra skatintinas reiškinys, o viešojo sektoriaus atstovai neturėtų vengti susitikti su lobistais ir tokią veiklą deklaruoti. Susitikimas su lobistu jokiu būdu nereiškia, kad dėl to politikas ar valstybės tarnautojas turi privatų interesą. VTEK deda visas pastangas, kad svarbiausi principai būtų žinomi abiem pusėms. Labai daug klausimų ar abejonių šiuo metu kyla tiesiog dėl įstatymo nežinojimo“, – teigia VTEK narė.
Lobistinės veiklos įstatymas Lietuvoje veikia nuo 2001 metų. Per tą laiką jis buvo taisytas keturis kartus. Tris iš jų – išdėstytas nauja redakcija. Paskutinioji įsigaliojo šių metų sausį. Tuo metu įtakdarių teisėkūrai veiklą reglamentuoja šiųmečiai Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimai.
Lobistų ir įtakdarių teisėkūrai veiklą prižiūri VTEK.
Užsakymo nr.: PT_86925591