Kryžminio deklaravimo praktika pasaulyje gana reta. Tam tikros jo variacijos įtvirtintos Jungtinėje Karalystėje, Slovėnijoje, Kanadoje. O kaimyninėje Lenkijoje egzistuoja bene panašiausias modelis į šiemet atsiradusį Lietuvoje.

Kuriamas skaidrumo įprotis

Teisininkės, lobizmo ekspertės Dr. Monikos Ambrasaitės-Valentinavičienės teigimu, kryžminis deklaravimas yra atsakomybės už skaidrumą pasidalijimas tarp lobistų ir viešosios valdžios atstovų, o ne jos perkėlimas. Pasak jos, tai pozityvus instrumentas, tačiau ar jis gali pasiekti pageidaujamą efektą, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tarp jų, esą – ir pilietinės visuomenės išsivystymo bei sąmoningumo lygmuo, demokratijos kokybė.

Lobistinę veiklą Lietuvoje jau du dešimtmečius prižiūri Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Anot šios institucijos pirmininko pavaduotojos Evelinos Matulaitienės, kryžminis lobizmo deklaravimas sudaro galimybes efektyvesnei prevencijai. „Kryžminis deklaravimas nėra „raganų medžioklė“, tai yra siekis sukurti skaidrumo įprotį. Jis leidžia palyginti informaciją, skatina labiau pagrįsti ir išviešinti priimamus sprendimus, užtikrinti, kad jie priimami įvertinus suinteresuotų grupių nuomones ir pasiūlymus. Tikslas – pasiekti, kad skaidri lobistinė veikla būtų vertinama kaip teigiamas reiškinys tiek lobistui, tiek lobistinės veiklos įtaką patiriančiam asmeniui. Juk neįsiklausant į tam tikroje srityje veikiančių asmenų poreikius sunku priimti kokybiškus sprendimus“, – sako VTEK atstovė.

Siekis – teigiamas skaidraus lobizmo vertinimas

Pasak Dr. M. Ambrasaitės-Valentinavičienės, neigiamos įtakos skaidrumui gali turėti ir neigiamas požiūris į lobizmą. „Pagrindiniai kryžminio deklaravimo tikslai – lobizmo ir teisėkūros skaidrumo bei viešosios valdžios atskaitingumo didinimas, atsakomybės už lobizmo ir teisėkūros skaidrumą subalansavimas, ją padalinant tarp lobistų ir viešosios valdžios atstovų, tačiau reikia įvertinti ir galimus kryžminio deklaravimo minusus: išaugusią administracinę naštą, kaštus naujų deklaravimo sistemų kūrimui ir palaikymui. Jei instrumentas įtvirtinamas jurisdikcijoje, kurioje į lobizmą žvelgiama neigiamai, nėra išsivysčiusiu stipri pilietinė visuomenė, gali būti nustatyti tam tikri demokratijos deficito, erozijos požymiai, kryžminis deklaravimas gali turėti priešingą pageidaujamam efektą – nustumti lobizmą į šešėlį, o ne padaryti jį skaidresniu“, – sako ekspertė.

Evelina Matulaitienė

Teigiamą postūmį skaidriam lobizmui turėtų užtikrinti naujoji VTEK valdoma Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema (SKAIDRIS). Ji automatiškai primena, kad reikia deklaruoti lobistinę veiklą, jei kuri nors iš šalių – lobistas ar su juo dėl teisės aktų priėmimo ar nepriėmimo bendravęs viešojo sektoriaus atstovas – tai deklaruoja. „Šios sistemos automatizuotais pranešimais ir VTEK papildoma prevencine veikla tikimės padėti kurti skaidrios lobistinės veiklos įpročius. Vedame mokymus, kuriuos organizuosime ir ateityje, taip pat planuojame viešinimo kampanijas, kurios padės gyventojams geriau suprasti, kas yra lobizmas. Siekiame, kad skaidri lobistinė veikla būtų vertinama teigiamai, o viešajame sektoriuje dirbantys asmenys nebijotų skaidriai veikiančių lobistų ir rodytų visuomenei, kad susitinka su suinteresuotais asmenimis ir įvertina gautus pasiūlymus. Visuomenei turi būti užtikrinta teisė apie šiuos susitikimus žinoti. Toks skaidrumas didina pasitikėjimą viešuoju sektoriumi“ – sako E. Matulaitienė.

Lietuva – gero lobistinės veiklos reguliavimo pavyzdys?

Naujasis Lobistinės veiklos įstatymas galioja vos kelis mėnesius, tad kol kas trūksta susiformavusios bendrosios praktikos dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo. VTEK pirmininko pavaduotojos E. Matulaitienės teigimu, dauguma abejonių naujuoju reguliavimu asmenims kyla dėl nepakankamo įsigilinimo į naujojo įstatymo nuostatas, tačiau VTEK teikia reikiamą pagalbą, kad neaiškumų būtų kuo mažiau. „VTEK deda visas pastangas, kad svarbiausi principai būtų žinomi abiem pusėms – tiek lobistams, tiek su jais bendraujantiems viešojo sektoriaus atstovams. Kryžminis deklaravimas leidžia VTEK imtis daugiau prevencinių priemonių ir jei ši praktika pasiteisins, Lietuva gali tapti gero lobistinės veiklos reguliavimo pavyzdžiu tarptautinėje bendruomenėje. Lobistinės veiklos įstatymo tobulinimo poreikio klausimą, pasitarę tiek su lobistais, tiek su viešojo sektoriaus atstovais, svarstysime metų pabaigoje, kai VTEK turės sukaupusi daugiau praktikos ir paaiškės konkrečios tikslintinos šio teisės akto nuostatos“, – sakė VTEK atstovė.

Naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymas įsigaliojo šių metų sausį. Juo siekiama užtikrinti, kad lobistinė veikla atitiktų viešumo ir skaidrumo standartą, taip pat norima užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai.

Šiuo metu šalyje yra daugiau, nei 190 lobistų. Vien per tris šių metų mėnesius buvo pateikta beveik 300 deklaracijų. Dėl kokių teisės aktų šalyje siekiama daryti įtaką, sužinoti galima sistemoje SKAIDRIS.