Politikai negali išmanyti visų sričių
Šiemet įsigaliojo atnaujintas Lobistinės veiklos įstatymas, kuris šalyje veikia jau 20 metų. Vienas esminių pokyčių – lobistinę veiklą turi deklaruoti abi pusės: ne tik lobistai, bet ir su lobistais susitinkantys politikai ar valstybės tarnautojai.
Registruotas lobistas ir UAB „Vento Nuovo“ vadovaujantis partneris Šarūnas Frolenko teigia, kad politikų nenoras bendrauti su lobistais dažniausiai kyla siekiant apsisaugoti ir neatsidurti nemalonioje situacijoje. Visgi, pašnekovas pabrėžia, vengti lobistų politikams – ne išeitis. „Politiko pareiga yra bendravimas su visomis suinteresuotomis grupėmis, kadangi nė vienas politikas neišmano visų įmanomų sričių ar klausimų. Bendravimas su lobistais, asociacijomis ar nevyriausybinėmis organizacijomis yra būdas gauti informaciją, suprasti argumentus ar požiūrį. Toks bendravimas politikams padeda pajausti realią situaciją iš žmonių, kurie su šiomis problemomis susiduria“, – komentuoja Š. Frolenko.
Svarbu – skaidrus problemos pristatymas
Pasak lobisto, sklandžiam bendravimui reikalingos abiejų pusių pastangos. „Viena pusė turėtų rodyti norą ir atvirumą bendrauti, o kita pusė – lobistai ar visuomenės grupės – turi atlikti savo pareigą atskleisti interesus ir skaidriai paaiškinti, kodėl tas klausimas jiems rūpi“, – priduria pašnekovas. Anot jo, surinkus daugiau informacijos ir žinių, politikams pavyks priimti geresnius sprendimus.
Š. Frolenko išskiria, kad puikus bendradarbiavimo pavyzdys yra Europos Parlamentas, kuriame lobistų ir politikų bendravimas vyksta sklandžiai, kadangi susitikimai yra aiškiai ir skaidriai deklaruojami. „Linkiu, kad politikai suprastų esantys ta stiprioji pusė, kuri nustato taisykles. Jeigu jie bus atviri tiems, kurie atskleidžia pakankamai informacijos apie savo interesus, lobizmas ilgainiui taps visuomenine norma“, – teigia pašnekovas.
Trūksta bendro politikų susitarimo
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sutinka, kad lobizmas neretai suprantamas neteisingai, o vengdami bendrauti politikai praranda galimybę sužinoti daugiau konteksto. Pasak politiko, tikrasis lobizmas yra tada, kai aiškiai deklaruojamas interesas, kokiai socialinei grupei atstovaujama ir kaip norima pakoreguoti įstatymus. „Tokiu atveju lobisto veikla yra pagalba teisėkūros procese, nes ji padeda iš anksto įžvelgti problemas, o ne po to, kai tenka jas spręsti“, – pabrėžia S. Šedbaras.
Jis pripažįsta, kad viena iš priežasčių, kodėl vengiama lobistų, yra bendro susitarimo ir aiškumo stoka, nėra aišku, kaip politikai apskritai turėtų veikti. Seimo narys mano, kad įtakos turi ir politikų nesusipažinimas su atnaujintu Lobistinės veiklos įstatymu. Nerimą gali kelti kryžminis deklaravimas, pavyzdžiui, jei lobistas deklaruotų susitikimą, o politikas pamirštų – tai galėtų iššaukti kritikos bangą. Visgi, politiko teigimu, deklaruoti naujoje SKAIDRIS sistemoje, kurią sukūrė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), yra patogu, tereikia joje užsiregistruoti.
Sklandus bendravimas – su profesionaliai besielgiančiais lobistais
Seimo pirmininkės pavaduotojas ir Seimo Antikorupcijos komisijos narys Julius Sabatauskas papildo, kad politikų baimė bendrauti su lobistais dažnai kyla iš įstatymo nežinojimo, tačiau pabrėžia, kad bendrauti su lobistais yra Seimo narių pareiga. „Lobistas turi teisę gauti informaciją apie teikiamus projektus ir kreiptis į asmenis, kurie priima sprendimus dėl teisės aktų projektų – tai yra visiškai teisėta, jeigu lobistas skaidriai vykdo savo veiklą ir ją deklaruoja“, – teigia J. Sabatauskas. Pasak jo, neigiamą politikų požiūrį į lobistus gali formuoti ir netinkamai pasirinktas būdas užmegzti kontaktą. Anot Seimo nario, sklandus bendravimas vyksta su lobistais, kurie elgiasi profesionaliai, pavyzdžiui, atsiunčia laišką su išdėstytais argumentais ir prašo susitikti.
J. Sabatausko teigimu, norint gerinti politikų ir lobistų bendravimą, reikia aktyvaus priežiūros institucijos įsitraukimo. „VTEK turi daugiausiai sąlyčio taškų su lobistais, jie prižiūri lobistų sąrašą, į kurį gali įtraukti naujus lobistus ar pašalinti senus. VTEK pasiūlymai Seimo nariams yra labai svarbūs ir reikšmingi, būtent jie galėtų pastebėti taisytinas vietas Lobistinės veiklos įstatyme“, – akcentuoja pašnekovas. Jo manymu, šiuo metu yra svarbu atidžiai stebėti, kaip veikia naujasis įstatymas ir teikti savalaikius siūlymus, pastebėjus įstatymo spragas.
Naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymas įsigaliojo šių metų sausį. Juo siekiama užtikrinti, kad lobistinė veikla atitiktų viešumo ir skaidrumo standartą, taip pat norima užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai.
Šiuo metu šalyje yra 190 lobistų. Vien per tris šių metų mėnesius buvo pateikta beveik 300 deklaracijų. Dėl kokių teisės aktų šalyje siekiama daryti įtaką, sužinoti galima sistemoje SKAIDRIS.
VTEK informacija
Užsakymo nr.: PT_86877731