Utenos daryklos vadovas Artūras Bernatavičius sako, kad nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kiek Žemė kentės ar ilsėsis. Šios Žemei draugiškos Utenos daryklos darbuotojai gali pasigirti, kad dirba įmonėje, kuri naudojasi tik atsinaujinančiais energijos šaltiniais, todėl nepalieka anglies dvideginio (CO2) pėdsako. Tačiau koks yra jos darbuotojų individualus poveikis aplinkai?

Tam, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų preliminariai įsivertinti savo asmeninį poveikį aplinkai, Utenos darykla pristatė Herojų testą.

Paprastai tariant, dauguma mūsų kasdienių sprendimų galiausiai virsta didesnėmis ar mažesnėmis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis. Didžiausią jų dalį sudaro CO2, išmetamas mums šildant ar apšviečiant namus, gaminant maistą, keliaujant į darbą ir pan. Labiausiai asmeninį poveikį aplinkai lemia su mūsų būstu, mityba, atliekų rūšiavimu ir mobilumu susiję sprendimai – juos ir įvertina šis testas.

Su Utenos darykla jį sukūrusio „Baltijos aplinkos forumo“ ekspertė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė sako, kad išmokus bent po vieną „žalią“ taisyklę kiekvienoje iš šių keturių sričių, galima padėti Žemei nors kiek pailsėti.

Taupoma energija sumažina ne tik taršą, bet ir sąskaitas

Utenos darykloje naudojama tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių išgauta energija – visiškai atsisakyta energijos iš anglies, naftos ar gamtinių dujų, nes tokie šaltiniai nulemia didelę dalį CO2 emisijų.

Nors dažnai manoma, kad indus plauti rankomis yra ekologiškiau, tyrimai rodo priešingai – prikrovus pilną indaplovę, naudojimasis ja yra kur kas tvaresnis. Taigi svarbu ne tik atkreipti dėmesį į patį prietaisą, bet ir kuo optimaliau juo naudotis. Namuose energijos suvartojimą mažinti patariama:

• buitinius prietaisus pakeičiant energiją taupančiais;
• įjungus orkaitę – kepant daugiau patiekalų, o lygintuvą – lyginant daugiau drabužių, kadangi daugiausiai energijos išeikvojama tokiems prietaisams įkaitinti;
• išjungiant nenaudojamus prietaisus iš elektros lizdų;
• šaltuoju metu kambarius vėdinant trumpai, šildymą sumažinant bent vienu laipsniu;
• duše prausiantis viena minute trumpiau, nepaliekant tekėti vandens, kol valotės dantis ar skutatės.

Vietiniai maisto produktai aplinkai kenkia mažiau

Renkantis pirkinius maisto parduotuvėje, galima pagalvoti apie vadinamąsias „maisto mylias“ (angl. food miles) – atstumą, kurį produktai įveikia, kol atsiduria pas vartotoją. Importuoti produktai dažnai nukeliauja tūkstančius kilometrų sunkvežimiais ir lėktuvais, todėl sudeginama ženkliai daugiau iškastinio kuro ir į atmosferą patenka didesnis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Taršą šiuo atveju didina ne tik ilga kelionė, bet ir papildomų šaldymo įrenginių, pakuočių bei naudojamų chemikalų poreikis, siekiant užtikrinti produktų galiojimo laiką.

„Vietinėje rinkoje pagamintas ir parduotas produktas visada paliks mažesnį pėdsaką, nei nukeliavęs į užsienį. Net kalbant apie žaliavas, Utenos darykloje naudojamas salyklas irgi atkeliauja iš Lietuvos ūkininkų“, – sako Utenos daryklos vadovas.

Foto: Organizatorių nuotr.

Labiau kontroliuoti savo pirkinių krepšelio poveikį aplinkai dar galima:

• renkantis sezoninius vaisius ir daržoves;
• išbandant daugiau augalinio pagrindo patiekalų – gyvulinės kilmės produktai, o ypač jautiena ir sūris, reikšmingai didina CO2 pėdsaką;
• nepiknaudžiaujant kavinių paslaugomis – profesionalus maisto patiekimas arba jo pristatymas į namus taip pat reikalauja papildomų energijos sąnaudų.

Išrūšiuojamos atliekos smarkiai palengvina naujų pakuočių gamybą

Vienas žmogus per metus vidutiniškai išmeta apie 500 kg komunalinių atliekų. Todėl nenuostabu, kad individualų CO2 pėdsaką galima smarkiai sumažinti ir tinkamai išrūšiavus buityje susikaupusias atliekas.

„Perdirbant įvairias pakuotes, tokioms pat naujoms pagaminti reikia daug mažiau energijos. Pavyzdžiui, metalo perdirbimas sutaupo daugiau nei 70 proc. energijos, popieriaus apie 60 proc., stiklo ar plastiko – apie 30 proc. energijos“, – aiškina „Baltijos aplinkos forumo“ ekspertė.

Rūšiuokite:
• gėrimų pakuotes – taromatuose;
• popieriaus atliekas – mėlynuose, stiklo atliekas – žaliuose, plastiko atliekas – geltonuose konteineriuose;
• elektroninius prietaisus, baterijas, drabužius ir tekstilę taip pat reikėtų palikti perdirbimui surinkimo dėžėse prekybos centruose arba specialiose supirktuvėse bei aikštelėse.

Automobilio pėdsakas gali būti panašus į lėktuvo

Kelionės lėktuvu reikšmingai išsiskiria nuo kitų transporto priemonių CO2 emisijų atžvilgiu.

„Galima net paskaičiuoti, kiek Arkties ledo ištirpina skrydžiai į žmonių pamėgtus kurortus. Tačiau pastaraisiais metais niekur neskridę dar neturėtų skubėti labai džiaugtis. Žinoma, tai priklauso nuo daugelio niuansų, bet kai kuriais atvejais skaičiuojama, kad labai daug važinėjant automobiliu, poveikis aplinkai gali būti pakankamai panašus“, – sako A. Alijošiutė-Paulauskienė ir išskiria kelis patarimus:

• venkite važiuoti automobiliu vieni – gal galite pavežti šeimos narius ar paimti kolegas pakeliui į darbą?
• vasarą norėdami atvėsinti automobilio saloną, mieste geriau praverkite langą, tačiau autostradoje trumpam įjunkite kondicionierių;
• jeigu galite, ir po karantino bent vieną dieną savaitėje darbuokitės per atstumą – juk susitikimuose dalyvauti išmokome ir nuotoliniu būdu;
• nedideliems atstumams įveikti stenkitės naudotis viešuoju transportu, važiuoti dviračiu arba eiti pėsčiomis.

Kasdienių pasirinkimų pėdsaką aplinkoje vertinantį Herojų testą Utenos darykla paruošė kartu su „Baltijos aplinkos forumo“ specialistų pagalba. Kuriant šį testą, buvo remtasi anglies dvideginio pėdsako skaičiavimo metodika bei aktualia statistine informacija. Remiantis šiais rodikliais, išvesti ir kiekvienai sričiai priskirti koeficientai. Skaičiavimui pasitelktas nedidelis klausimų kiekis, todėl išvados yra tik preliminarios bei edukacinio pobūdžio. Suskaičiuoti savo individualų poveikį galite čia: www.utenosnealkoholinis.lt/herojutestas