Žemei draugiška Utenos darykla: CO2 emisiją sumažino net 40 kartų

Nepaliaujamai augantis vartotojiškumas ir dėl to didėjančios gamybos apimtys kelia vis didesnes aplinkosaugos problemas ir palieka ekologinį pėdsaką. Mokslininkai išskiria tris pagrindines pramonės sritis, neigiamai veikiančias aplinką, tai – Žemės išteklių naudojimas, oro ir vandens tarša bei atliekų susidarymas. Šie trys procesai didina anglies dioksido (CO2) kiekį atmosferoje. Pavyzdį, kaip tausoti gamtą, Lietuvoje rodo Utenos alaus darykla, kurios CO2 emisijos gamyboje dabar yra net 40 kartų mažesnės, nei prieš penkerius metus. Sutaupytų emisijų kiekis prilygsta 6 mln. pilnutėlio keleivinio lėktuvo kelionių iš Londono į Niujorką.

Utenos daryklai tai leido pirmajai Lietuvoje gauti nulinį CO2 pėdsaką patvirtinantį statusą, o praėjusiais metais įmonė į aplinką išleido vos 150 tūkst. tonų CO2. Palyginimui, prieš penkerius metus šis rodiklis siekė beveik 6 mln. tonų.

Daryklos vadovas Artūras Bernatavičius teigia, kad net pasauliniu mastu tokį įspūdingą pasiekimą lėmė svarbūs technologiniai pokyčiai, kurie pramonėje yra būtini, norint ir toliau džiaugtis žaliuojančia gamta.

„Norėdami rodyti pavyzdį ir būti atsakingi tiek prieš gamtą, tiek prieš savo vartotoją, įmonėje nuolat diegiame įvairius modernius sprendimus – tai mūsų prioritetas. Naudojame elektros bei šilumos energiją, išgaunamą tik iš atsinaujinančių šaltinių. Garas, kuris reikalingas gamyboje, gaunamas naudojant biokurą. Tai lemia, kad visa mūsų produkcija gaminama naudojant 100 proc. atsinaujinančią energiją. O jau netrukus bus įdiegta ir CO2 atgavimo sistema, kuri leis pernaudoti gamyboje susidarančią angliarūgštę gaminant gazuotą vandenį. Kadangi gamybai jos paprastai reikia pirkti papildomai, toks sprendimas mūsų CO2 pėdsaką sumažins dar 2500 t per metus“, – teigia A. Bernatavičius.

CO2 atmosferoje gali išbūti nuo 50 iki 200 metų. Maža to, CO2 koncentracija atmosferoje šiuo metu yra aukščiausia per 650 000 metų. Šie rodikliai priverčia susimąstyti, ką ir kaip vartojame kiekvieną dieną.

CO2 – tik ledkalnio viršūnė

Oro tarša yra tik viena iš trijų žalą aplinkai darančių gamybos proceso dalių. Dėmesį reikia atkreipti ir į įvairių gamtos išteklių naudojimą bei atliekų susidarymą, būdingą ir alaus gamybai.

Kuriant alų naudojamos mielės, apyniai ir miežiai, taip pat vanduo, kurio aluje yra daugiau nei 90 proc., energija bei pakavimo medžiagos – plastmasė, stiklas ir metalas.

Utenos darykla ir šiuose gamybos etapuose siekia mažinti naudojamus resursus. Maža to, pirkėjai, vartodami Utenos alų, prie to taip pat prisideda.

Beveik 19 tūkst. tonų Utenos daryklos gamyboje likusių atliekų virsta maistingu pašaru gyvūnams ir biokuru, o 3 tūkst. t mielių yra panaudojamos kosmetikos bei maisto papildų gamyboje. Anot daryklos vadovo A. Bernatavičiaus, į ekologiškumą reikia žvelgti plačiu rakursu, optimizuojant visus įmanomus gamybos procesus.

„Žaliavas perkame iš vietinių ūkininkų, o tarai naudojame perdirbtą plastiką. Be to, inovatyvūs butelių plovimo įrenginiai ir pakartotinis atlikusio vandens panaudojimas dėžėms plauti vandens sąnaudas sumažino 12 proc. Kiti nauji sprendimai vandens sąnaudas leis sumažinti dar ketvirtadaliu. Šiuo metu 1 litrui alaus pagaminti reikalingą vandens kiekį iki 2030 m. ketiname sumažinti beveik perpus“, – artimiausius tikslus atskleidė A. Bernatavičius.

Atsakinga įmonė – atsakingas vartotojas

Utenos darykla naudoja net iki 40 proc. lengvesnius vandens butelių ruošinius bei 15 proc. lengvesnius kamštelius, pagamintus sunaudojant žymiai mažiau plastiko, kurio per metus sutaupoma 140 t. Tai taip pat svariai prisideda tiek prie CO2 mažinimo, tiek prie efektyvesnio resursų naudojimo.

A. Bernatavičius džiaugiasi, kad į panaudotų butelių rūšiavimą atsakingai žiūri ir Utenos alų mėgstantys lietuviai.

„Remiantis „Užstato sistemos administratoriaus“ duomenimis, per 2020 m. Utenos daryklos vartotojai į taromatus grąžino net 92 proc. visų šios įmonės vienkartinių pakuočių. Tai – labai malonus rezultatas, leidžiantis suprasti, kad įmonė kartu su klientais žengia koja kojon. Metalo, stiklo ir plastiko perdirbimas sutaupo apie 80 proc. energijos, kurios reikėtų naujam daiktui pagaminti. Džiugu, kad mūsų daryklos klientai taip pat supranta kylančias grėsmes, tad kartu aktyviai dalyvauja ekologiškos gamybos ir vartojimo procese“, – teigia Žemei draugiškos daryklos vadovas.

Sužinoti daugiau apie pagalbą gamtai, kokias prekes geriau pirkti ir ko vengti galite interaktyviame Utenos daryklos kurtame Herojų teste.

Kuriant Herojų testą, buvo remtasi anglies dvideginio pėdsako skaičiavimo metodika bei aktualia statistine informacija. Remiantis šiais rodikliais, išvesti ir kiekvienai sričiai priskirti koeficientai. Skaičiavimui pasitelktas nedidelis klausimų kiekis, todėl išvados yra tik preliminarios bei edukacinio pobūdžio.