Kūrybingumo „priešų“ yra kiekvienoje įmonėje: kaip elgtis, kad jie būtų nugalėti?

Kūrybingumas – viena reikalingiausių kompetencijų 2020 - aisiais, neseniai skelbė Pasaulio ekonomikos forumas. Tačiau vis dar dažnai girdimi nusiskundimai apie darbuotojus, kurie nerodo iniciatyvos spręsdami problemas, o visų atsakymų laukia iš vadovų.

Alice Dietrich / Unsplash nuotr.

„Per 15 m. darbo patirties susidūriau su skirtingomis situacijomis, kurių sprendimo būdai slypėjo kūrybiniame požiūryje, baimėje būti matomais, kultūros uždarume arba tiesiog įgūdžių stokoje, - teigia I. Kontrimienė. – Mokytis šių dalykų nėra paprasta, tačiau ypatingai verta.

Indrė Kontrimienė

Vieno teisingo atsakymo „spąstai“

Kūrybingumo verslui konsultantė, Indrė Kontrimienė, pasakoja, kad mokymų metu davus dalyviams spalvotus pieštukus, dažnas jų net nebando piešti: „aš nemoku piešti!“ - kone pirmoji frazė. Tai susiję su išsikeltu lūkesčiu sau iš pirmo karto ne tik parašyti kažką genialiai protingo, bet dar ir užrašyti tai dailyraščiu.

„Dailės pamokose sužinojome, kad yra mokantys ir nemokantys piešti. Kad saulę reikia piešti geltoną. Uždavinį spręsti pagal pitagoro teoremą ir dar daugybę TEISINGŲ dalykų. Tai - konvergentinis mąstymas: gebėjimas iš visos mūsų sukauptos informacijos surasti teisingą atsakymą. Dar blogiau – žinoti mintinai. VIENĄ TEISINGĄ ATSAKYMĄ,“ – sako įmonės „Triple O Consulting“ lektorė ir konsultantė.

Ji taip pat išskiria ir kitą mąstymo būdą – divergentinį, gebėjimą panaudoti mūsų sukauptą informaciją ir patirtis, jas apjungti į naujas, dar negirdėtas, nematytas, keistas, laukines, autentiškas idėjas.

„Šiandien „minčių lietaus“ (brainstorm) pratimas komandose dažnai pavirsta ne į kūrybinį divergentinio mąstymo procesą, o į saugų „teisingų“ atsakymų spėliojimą,“ – aiškina I. Kontrimienė.

Kaip pažeidžiamumas tampa stiprybe?

Kultūros tema lietuviškose organizacijose tikrai jautri – čia vis dar gausu istoriškai susiklosčiusių depresyvumo ir įtarumo apraiškų.

„Tai neturi būti mūsų kasdienybės dalis. Patį geriausią pokytį komandos požiūryje stebėjau po atvirų ir nuoširdžių pokalbių svarbiomis temomis, kai įvyksta suvokimas, kad visi bijome tų pačių dalykų, kaip ir siekiame visi to paties, – dalijasi I. Kontrimienė. - Reikia pripažinti – „aš visko nežinau ir nemoku, esu kas esu“. Tai atpalaiduoja. Tik patys būdami atviri ir tikri, duodame leidimą tokiais būti kitiems. Pažindami vieni kitų talentus, stiprindami pasitikėjimą, kuriame kultūrą, kuri veikia, kaip savirealizacijos sistema mums patiems.“

„Dr. Brene Brown po 20 metų tyrimų ir patirties įvairiose verslo organizacijose aprašė, kaip kūrybingumas ir inovacijos neįmanomos be pažeidžiamumo – rizikos, nežinomybės ir emocinio atsivėrimo. Mes pažeidžiamumą esame linkę laikyti silpnybe, nors priešingai – jis reikalauja didelės drąsos. Todėl kuo atviresnė kultūra, tuo daugiau tikrojo žmonių kūrybingumo ir dalijimosi galime tikėtis”, dėsto I Kontrimienė.

Pasak jos, nenaudoti savo kūrybingumo nėra nepiktybinis reikalas. Moksliškai įrodyta, kad nenaudojamas kūrybingumas išvirsta į nerimą, stresą, baimę, pyktį, žemą savivertę ir depresiją. Todėl kiekvienas įmonės vadovas turėtų paklausti: ar jūsų organizacijoje egzistuoja saugi erdvė, kurioje galima išsakyti idėjas? Ar apsaugote dar naujas idėjas nuo aršios kritikos? Ar mokate išklausyti vieni kitus be vertinimo? Ar baudžiama už klaidas? Ar vyksta eksperimentai? Juk jeigu kūrybos rezultatą žinome iš anksto – tai anokia čia kūryba – tai tik atkartojimas. Paradoksas, bet kaip Markas Aurelijus yra pasakęs - „Kas užstoja kelią - tampa keliu. Kai nesprendžiame kūrybingumo kliūčių, skiriame resursus kliūtims.”
Indrė Kontrimienė

Be to, net ir didžiausių įmonių vadovai, pritrūkę konkrečių įrankių komandos kūrybiškumui lavinti ir proaktyviam požiūriui puoselėti, neturėtų vengti papildomos pagalbos iš šalies: kartais žvilgsnis iš šono yra geriausia priemonė, norint atrasti iniciatyvos ar motyvacijos stokos šaknis.

Kurti gali kiekvienas

Visame pasaulyje žinoma mokslų daktarė Sarah Lewis išskiria, kad fokusavimasis į sėkmę ir klaidų vengimas dažnai užkerta kelią kūrybai. Kaip alternatyvą ji siūlo fokusą į meistriškumą.

Meistriškumas reikalauja ištvermės kaupti patirčių lobyną, žinoti veiklos skonį ir kai reikalai klostosi puikiai ir kai nesiseka. Meistriškumas, kitaip nei sėkmė, nėra galutinė stotelė, į kurią pateksi arba ne. Jis kitaip nei perfekcionizmas, neužkelia sau nežmoniško lūkesčio pririšto prie kitų nuomonių. Meistriškumas tai vingiuotas kelias, kryptis ir atsidavimas, kai net pasiekus sėkmę žinai, kad tai ne pabaiga- tikina I. Kontrimienė.

Indrė Kontrimienė

„Visi žmonės kūrybingi ir visi turi talentų. Nekūrybingi žmonės tiesiog sąmoningai (arba ne) priėmė sprendimą nekurti, įprato taip gyventi – todėl ir vadovams pristinga darbuotojų iniciatyvos. Netalentingi, savo talentus dažniausiai laiko savaime suprantamomis savybėmis, - teigia I. Kontrimienė. - Tikro lyderio darbas yra atpažinti ir puoselėti talentus savo žmonėse. Kai tuo tarpu kiekvieno žmogaus užduotis – suprasti savo talentus ir savo paties paskirtį.“

Įmonės sėkmė ir patrauklumas tiesiogiai susijusi su tuo, kaip joje savo talentus ir kūrybingumą galės atskleisti kiekvienas komandos narys. Bet kokiu atveju, už tai didžioji dalis atsakomybės tenka vadovui, todėl rekomenduojamas esminis dalykas: puoselėti kūrybingą ir inovacijoms atvirą, pasitikėjimu grįstą kultūrą, kurioje talentams lengva skleistis.

Domina mokymai įmonėms? Susipažinkime ir parinkime Jums tinkamą mokymų strategiją čia.

Užsakymo nr.: PT_86824913