Savitarnos kasos – tik pradžia

Kaip teigia D. Dundulis, šiais laikais naudojimasis savitarnos kasomis jau nieko nebestebina ir vis daugiau žmonių, taupydami savo laiką, renkasi tokį atsiskaitymo už prekes būdą.

„Jei tik atsiradus tokioms kasoms žmonės, ypač vyresnioji karta, kiek prisibijojo jomis naudotis, tai dabar, galima sakyti, tokių baimių praktiškai neliko ir tiek jaunimas, tiek senjorai drąsiai patys skenuoja prekes, o jei kažko nesupranta – visada kreipiasi pagalbos į parduotuvių konsultantus. Tad tikrai drąsiai galima teikti, kad jei yra perkama ne daug prekių, tai apsipirkimas, naudojantis savitarna, yra kur kas greitesnis, o jei prekių vežimėlis pilnas, bet įprastoje kasoje ilgesnė eilė, tai net ir tokiu atveju šių kasų pagalba parduotuvėje praleidžiamas laikas yra trumpesnis“, – neabejoja D. Dundulis.

Visgi, pasak jo, tokiam apmokėjimo būdui dar tikrai yra kur tobulėti, todėl netolimoje ateityje prekybos centruose turėtumėme išvysti kur kas inovatyvesnes savitarnos kasas.

„Jei šiai dienai turime, vadinkime, dėžę su ekranu, svarstyklėmis, prekių padėjimo zona ir talpomis pinigams, tai ateityje iš tokių savitarnos kasų liks tik ekranai, kuriuose bus nuskenuojama prekė ir atsiskaitoma mobiliojo telefono ar banko kortelės pagalba. Įrenginys mažesnis, tačiau funkcijos tos pačios“, – sako „Norfa“ vadovas.

Jo teigimu, tokios savitarnos kasos turėtų atsirasti 5–10 metų bėgyje. „Penki metai yra labiau optimistiškas scenarijus, dešimt – visiškai realus, kadangi tokios savitarnos kasos dar ne masiškai, tačiau jau yra naudojamos pasaulyje. Todėl išlieka tik klausimas – kuris iš Lietuvos prekybos centrų pirmasis įsidiegs šią naujovę“, – sako D. Dundulis.

Tačiau tokios savitarnos kasos, kaip sako „Norfa“ vadovas, yra tik pradžia to, kaip ateityje atrodys išmanieji prekybos centrai.

„Jau dabar įvairiose tarptautinėse parodose galime išvysti išmaniosios parduotuvės modelių ir konceptų. Realiausias iš jų, mano nuomone, yra tokia parduotuvė, kurioje savitarnos ekranai bus išdėstyti ne prie išėjimo, kaip dabar, o po visą parduotuvę, t. y., skirtinguose skyriuose prie prekystalių. Tokiu būdu pirkėjas, paimdamas prekę nuo lentynos, ją iškart nuskenuos ir dės į krepšelį, o išeidamas iš parduotuvės tiesiog atsiskaitys už produktus ir dar kartą jam iškrauti bei dėlioti prekes po vieną jau nebereikės“, – pasakoja D. Dundulis.

Modernėjant ir paprastėjant apsipirkimui, pašnekovo pasiteiravus, kas nutiks su kasose dirbančiais žmonėmis, „Norfa“ vadovo teigimu, natūralu, kad šios profesijos atstovų sumažės, tačiau tai nereiškia, kad jie liks be darbo.

„Dabar dar per anksti sakyti, kad kasos darbuotojų pozicija visiškai išnyks, tačiau, žinoma, einant link to, kad patys pirkėjai galės apsipirkti visiškai savarankiškai, kasininkų skaičius gerokai sumažės. Visgi, dalis jų liks ir užims konsultantų pozicijas, nes juk kažkam tikrai reikės apmokyti, paaiškinti žmones, kaip naudotis naujais apsipirkimo būdais, padėti ir pan. Kita dalis – persikvalifikuos, pereis į kitus sektorius, kuriems bus reikalingi žmogiškieji ištekliai“, – sako D. Dundulis.

Foto: Shutterstock

Prekybos centrų lokacija

Lietuva – viena tų šalių, kuriose prekybos centrų galime išvysti tiek miestų centruose, tiek ir daugelyje gyvenamųjų rajonų. Tuo metu, žvelgiant į Vakarus, toks fenomenas yra kur kas retesnis ir prekybos centrai dažniausiai yra statomi užmiesčiuose. D. Dundulio teigimu, tokiems skirtumams didelę įtaką turėjo istorinė šalių raida.

„Vakaruose miestai plėtėsi palengva, „dygo“ gyvenamųjų namų rajonai ir juose tiesiog neliko tuščių ar industrinių objektų, todėl prasidėjus didžiųjų prekybos centrų amžiui, vienintelė išeitis buvo juos statyti už miestų ribų. Tuo metu Lietuvoje viskas vyko atvirkščiai: tarybiniais laikais miestai augo labai greitai, juose buvo statomos gamyklos, kiti industriniai objektai, tačiau žlugus tuometinei santvarkai, daugelis tokių vietų užsidarė, pastatai tapo nebenaudojami, atsirado laisvų erdvių, todėl juose pradėta statyti prekybos, pramogų centrai“, – aiškina pašnekovas.

Jo teigimu, augant miestams ir plečiantis rajonams, ateityje neabejotinai atsiras didesnis prekybos centrų poreikis užmiesčio teritorijose, tačiau mieste esančių parduotuvių skaičius neturėtų mažėti.

„Nėra taip, kad palaikau vien tik miesto ribose ar tik užmiestyje esančių prekybos centrų idėją. Manau, kad abu variantai yra reikalingi ir vienas kitą papildo. Sunku patikėti, kad Vilniaus centre gyvenančiam žmogui būtų patogu traukti kažkur į sostinės galą tam, kad galėtų apsipirkti. Lygiai tas pats su užmiestyje namus turinčiais žmonėmis – tikrai nėra logiška važiuoti į miestą, tam kad nusipirkti pieno ar duonos. Pavyzdžiui, „Norfa“ turi parduotuvę kelyje Vilnius-Trakai, tai joje dažniausiai lankosi pakeliui į Trakus važiuojantys žmonės, arba vilniečiai, kurie dirba Vilniuje, bet gyvena Trakuose. Tad, manau, kad pusiausvyra šiuo klausimu yra svarbiausia ir galimybių bei vietų, kuriose žmonės galėtų apsipirkti, turi būti įvairių“, – teigia D. Dundulis.

Ekologiškų sprendimų paieškos

Apie ekologiją šiais laikais kalbama išties daug, todėl visiškai nenuostabu, kad šis terminas neaplenkia ir prekybos centrų.

„Labai norėčiau, kad atrastume tokią technologiją, kuri leistų būti nepriklausomiems nuo energetinių išteklių, o gamybos ir prekybos procese neišskirtų jokių atliekų. Deja, šiai dienai tokių galimybių vis dar nėra. Tačiau tai nereiškia, kad prekybos sektorius stovi vietoje. Mes po truputį judame link išteklių mažinimo.

Pavyzdžiui, „Norfa“ prekybos centruose naudojame pilnai automatizuotą įrenginių įjungimo ir išjungimo sistemą, kuri taupo elektrą, o taip pat šaldiklius, kurie ne tik palaiko reikiamą produktų temperatūrą, bet ir, tuo pačiu, šildo parduotuvės patalpas“, – pasakoja D. Dundulis.

Foto: Shutterstock

Jo teigimu, kalbant apie ekologiją ir tvarumą, nereikėtų pamiršti ir pačių pirkėjų apsipirkimo įpročių.

„Pavyzdžiui, visiškai atsisakyti plastiko šiais laikais vis dar nėra įmanoma, tačiau mažinti jo suvartojimo kiekį – tikrai galima. Mes, kaip prekybininkai, galima parodyti pavyzdį, tačiau tik pats pirkėjas nusprendžia, kas jam yra priimtiniausia. Visgi, matau, kad bėgant laikui žmonės darosi sąmoningesni: renkasi daugkartinius, medžiaginius, maišelius, nededa kiekvieno produkto į atskirą plastikinį maišelį, rūšiuoja ir tokiu būdu tiesiogiai prisideda prie ekologiško prekybos centro kūrimo“, – sako „Norfa“ vadovas.