Įgyvendinti atsakingo verslo strategiją įmones skatina ne tik pasauliniai ir Europos Sąjungos susitarimai bei griežtėjantys reguliavimai, bet ir didėjantys vartotojų lūkesčiai gamintojams. Remiantis Jungtinių Tautų „Global Compact“ tyrimu, 2019 metais jau 92 proc. vadovų manė, kad tvarumo integracija bus svarbi verslo sėkmei ateityje. Visgi tik 48 proc. iš jų teigė, kad tvaraus vystymosi principus įgyvendina savo įmonių veikloje.

Prieš metus pasaulį užklupusi pandemija verslo planus gerokai pakoregavo ir daugeliu atveju „žaliąsias“ iniciatyvas dar labiau nustūmė į prioritetų sąrašo galą. Kita vertus, kai kurios įmonės rado joms daugiau laiko ir į tvaraus vystymosi įsipareigojimus pažiūrėjo dar rimčiau.

LAVA vadovo teigimu, savanoriškai atsakingas ir tvarias praktikas diegiantys verslai ne tik rodo brandų vertybinį požiūrį į aplinką, visuomenę bei klientą, bet ir prisideda prie tvarumo šviečiamosios veiklos ir gerųjų praktikų dalijimosi. Pasak specialisto, švietimas ir gerųjų praktikų sklaida yra ypač svarbūs aspektai siekiant tikslingai mažinti poveikį aplinkai.

Geriausias lietuviškas pavyzdys – Utenos darykla

Utenos darykla tvarumo keliu sparčiai eiti pradėjo dar tada, kai verslo socialinės atsakomybės sąvoka nebuvo tokia populiari. Įgyvendinusi eilę aplinkai draugiškų sprendimų, šiandien Utenoje įsikūrusi darykla yra vienintelė CO2 požiūriu neutrali darykla šalyje.

„Praėjusius metus pradėjome švęsdami nulinį anglies pėdsaką patvirtinantį statusą. Žinoma, pandemija ir mums atnešė daug iššūkių, tačiau nauja realybė nepakeitė mūsų tvarumo tikslų. Pernai įsirengėme šilumos energijos susigrąžinimo sistemą, kuri net trečdaliu sumažino garo sąnaudas“, – pasakoja Utenos daryklos vadovas Artūras Bernatavičius.

Foto: Organizatorių nuotr.

„Taip pat planuojame įdiegti ir angliarūgštės atgavimo sistemą. Nors pridėtinio anglies dvideginio pėdsako jau nepaliekame, ši sistema leis alui fermentuojantis išsiskiriančią angliarūgštę susigrąžinti ir panaudoti kitų produktų gamybai“, – džiaugiasi A. Bernatavičius.

Tvarumo strategija iš „nice to have“ tapo „must have“

LAVA vadovas Tomas Jankus taip pat pastebi, kad tvari verslo strategija ne tik tampa ateinančio laikmečio verslo kryptimi ir neatsiejamu konkurenciniu pranašumu, bet ir yra susijusi su atsparumu krizėms.

„Įmonėse, į socialinę atsakomybę žvelgiančiose paviršutiniškai arba kuriose tvarumo principų įgyvendinimui nebuvo nustatyti strateginiai tikslai, susidūrus su pandemijos mestais iššūkiais, tvarumas atsidūrė antrame plane. Tai atitinkamai palietė vidinius organizacijų klausimus, susijusius su rūpesčiu dėl darbuotojų gerovės, resursų naudojimu ir panašiai. Tačiau tos, kurių veiklos strategijos stipriai remiasi tvariais valdymo principais, COVID-19 atrėmė labiau pasiruošusios, o nuostolių patyrė mažiau“, – teigia T. Jankus.

LAVA vadovas primena, kad įmonių tvarumas – tai nors ir maži, bet nuoseklūs žingsniai, kurie laike virsta puikiais ir įkvepiančiais pavyzdžiais.

Siekiant apie kasdienės veiklos poveikį aplinkai priminti ne tik kitoms įmonėms, bet ir gyventojams, Utenos darykla sukūrė Žemės herojų testą. Jį atlikti arba daugiau sužinoti apie Utenos daryklos įgyvendintus „žaliuosius“ sprendimus galima čia.