Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjo Sauliaus Karaliaus teigimu, mūsų ekosistemose kiekvienas gyvas organizmas turi savo vaidmenį. Sujaukus vidinius jų procesus, pavyzdžiui, išėmus vieną mitybos grandinės dalį, gamtoje gali kilti įvairios problemos.

„Harmoninga ekosistema galime laikyti tokią, kurioje yra nusistovėjęs tam tikras rūšių santykis, susidaro aiškios mitybos grandinės. Todėl pašalinus vieną elementą, kenčia esančios šalia. Pavyzdžiui, sumažėjus perpelių ar stintų populiacijai Baltijos jūroje, dingsta kažkieno maisto šaltinis. Tai gali lemti sutrikusį ekosistemos funkcionavimą, be to, nuo to nukenčia ir daugybė žmonių, kuriems žuvis – vienas pagrindinių mitybos raciono elementų“, – sako S. Karalius.

Anot jo, grėsmę ekosistemoms gali sukelti ir įvairios invazinės rūšys, kurias atveža žmonės: „Maždaug prieš 20 metų Lietuvos pakrantėje prie Baltijos jūros išplito juodažiotis grundalas, mintantis moliuskais. Pastarieji yra pagrindinis žiemojančių paukščių bei vietinių žuvų maistas, tad tai lėmė sumažėjusius paukščių ir žuvų skaičius. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip yra daroma didelė įtaka tūkstančius metų nusistovėjusiai tvarkai.“

Baltijos jūros sykams, perpelėms ir menkėms kyla grėsmė

Pasak S. Karaliaus, pagrindiniai Lietuvos žuvų ekosistemai kylantys pavojai yra keliami žmogaus. Jo teigimu, perteklinė žuvininkystė, plastiko ar trąšų tarša ir besikeičiantis klimatas lemia, kad dalis šalies vandens gyventojų susiduria su sunkumais.

Saulius Karalius
Foto: Organizatorių nuotr.

„Pergauda ir klimato šiltėjimas lėmė, kad pastaraisiais metais Baltijos jūroje sykai yra tikra retenybė. Panašią situaciją pastebime ir su perpele, kuri istoriškai buvo labai svarbi pramoninė žuvis, dar prieš bene 50 metų gaudyta tiesiog tonomis. Be to, ne taip drastiškai, tačiau sumažėję ir lietuvių pamėgtų stintų ištekliai“, – sako specialistas.

Jis pratęsia, kad nors galime pasidžiaugti, jog pradėjus limituoti tam tikrų lašišinių žuvų žvejybą, jų populiacija atsistatė, menkių, populiacija vis dar atstatinėjama: „Šiuo metu yra uždrausta menkių žvejyba Baltijos jūroje keleriems metams. Nors kol kas rezultatų nėra, tačiau šie apribojimai turėtų padėti. Tikimės, kad greitu metu pavyks į buvusias vėžes grąžinti ir šias žuvis.“

Nevalgydami pavojuje esančių žuvų, geriname situaciją ir patys

Pasak S. Karaliaus, šiandien situacija Lietuvos žuvų ekosistemoje gerėja, galima pastebėti didesnį dėmesį aplinkos apsaugai: „Vis racionaliau yra naudojamos trąšos, kurios teršia vidaus vandenis, taip pat rodomas augantis susirūpinimas klimato kaita, plastiko tarša. Dėl to labai svarbus yra tarptautinis bendradarbiavimas, įsipareigojimų Europos Sąjungai laikymasis ir nuolatiniai aplinkos būklės tyrimai. Apskritai, šios pastangos užtikrina, kad Baltijos jūra ir kiti vidaus vandenys ekologiškai negrimzta į dugną, tačiau privalome nesustoti ir judėti į priekį.“

Taip pat jis pažymi, kad nors žvejybos kultūra šalyje kyla, tačiau tam tikri draudimai, norint sureguliuoti žuvų populiacijas, yra būtini, o kelias į atsakingą visuomenę – švietimas.

„Labai padeda šalies vidaus vandenyse priimti apribojimai žvejams. Perteklinė žuvininkystė itin blogina padėtį, tad laikini draudimai, norint atstatyti žuvų populiacijas, yra būtini. Tačiau šioje vietoje neapsieisime ir be švietimo – tiek žvejų, siekiant keisti jų mąstymą ir užtikrinti, kad žuvį galima ir paleisti, tiek kitų gyventojų. Juk jei nevartosime, pavyzdžiui, dideliame pavojuje esančio tuno, kris ir jo pasiūla. Visada galime rinktis lygiai tokias pat skanias, pavojuje nesančias žuvis ir taip neprisidėti prie problemų gilinimo“, – sako S. Karalius.

Sertifikatai padeda užtikrinti atsakingą žuvies produkciją

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenys rodo, kad maždaug 33 proc. komerciniais tikslais naudojamų žuvų išteklių yra pernelyg išnaudoti, o 60 proc. – visiškai išnaudoti, sako Rasa Didjurgytė, „Lidl Lietuva“ Pirkimų departamento socialinės atsakomybės vadovė.

Rasa Didjurgytė
Foto: Organizatorių nuotr.

Ji priduria, kad dėl to prekybos tinklas rodo itin daug dėmesio tam, kad būtų išsaugotos ir apsaugotos pasaulinės jūrų ekosistemos. „Formuojant asortimentą, prioritetizuojamos tos žuvys ir jūrų gėrybės, kurioms mažiausiai gresia išnykimas, be to, pirmenybė teikiama produkcijai, kuri pagauta taikant tausojamuosius žvejybos metodus, iki minimumo sumažinančius priegaudą ir saugančius aplinką. Taip pat turime platų asortimentą žuvų ir jų produktų, pagamintų iš MSC (ang. Marine Stewardship Council) sertifikuotų žaliavų.“

Šis sertifikatas rodo, kad juo pažymėtos žuvies ir jūrų gėrybių produkcijos eksploatacija neperžengia tausaus naudojimo lygio, poveikis aplinkai yra minimalus, laikomasi tose vietose taikomų teisės aktų reikalavimų.

„Taip pat šio žvejybos ženklo kriterijams priskiriamas atsakingas žvejybos priemonių naudojimas, kuo mažesnis priegaudos kiekis ir ilgalaikis žuvų ir kitų jūros gyvūnų buveinių išsaugojimas. Dėl to didžiuojamės, galėdami palaikyti mūsų vandenynus ir jų išteklius tausojančią žvejybą“, – tvirtina „Lidl Lietuva“ Pirkimų departamento socialinės atsakomybės vadovė.