Didžiausią ES ekonominę galią turinti Vokietija siekia iš esmės transformuoti energetiką, sumažinant iškastinio kuro naudojimą ir sparčiai didinant atsinaujinančių išteklių dalį pramonėje ir transporte.
Palaikymą žaliosios energijos naudojimui išreiškia ir Vokietijos gyventojai – visuomenės balsas svarbi spaudimo priemonė politikos formuotojams sparčiau siekti aplinkosaugos tikslų. Naujausios „Kantar“ apklausos duomenimis, 65 proc. Vokietijos žmonių teigiamai vertina biodegalų naudojimą.
Apie 70 proc. respondentų pareiškė, kad jie naudotų biodegalus transporto priemonėse, jei tie biodegalai būtų pagaminti tvariai, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis bus 60 proc. mažesnis nei mineraliniuose degaluose. Dar 43 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad per artimiausius keletą metų biodegalų naudojimas bus labai svarbi priemonė kovoje su klimato kaita.
„Norintys pasiekti užsibrėžtus klimato kaitos tikslus politikai turi rimtai vertinti faktą, kad net du trečdaliai Vokietijos gyventojų išreiškia palankumą biodegalų naudojimui“, - pareiškė Vokietijos bioetanolio pramonės asociacijos vadovas Norbertas Schindleris.
Parama žemdirbiams
Išreikšdama paramą biodegalams, Vokietijos visuomenė taip pat remia ir vietinę biomasės degalams gamybą. Vokietijoje auginama 850 tūkst. hektarų pašarinių javų rapsų ir cukriniai runkelių naudojamų biodegalų pramonėje. Šių kultūrų auginimas vietos ūkininkams yra svarbus alternatyvus pajamų šaltinis. Apklausoje palankiausiai vokiečiai įvertino cukrinių runkelių auginimą biodegalams (77 proc.), kiek mažiau rapsų – (75 proc.) ir pašarinių javų (66 proc.).
Skeptikai pabrėžia, kad dėl maisto žaliavų naudojimo degalams neturtingose šalyse trūksta maisto. Tačiau Aliejinių augalų spaudimo ir perdirbimo asociacijos vadovės Jaanos Kleinschmit von Lengefeld nuomone, niekas pasaulyje nebadauja vien dėl todėl, kad Vokietijoje auginami rapsai. Vokiečiai pamėgę vietinį rapsų medų ar maistui naudojamą rapsų aliejų, be to, rapsai naudojami gyvulių pašarams.
„Mes raginame politikos formuotojus pripažinti biodegalų įtaką klimato kaitos procesų švelninimui, pridėtinės vertės žemės ūkyje kūrimui bei ES direktyvų tikslų siekimui“, - teigė asociacijos vadovė.
Kas antras apklaustas vokietis būtų skeptiškas biodegalų atžvilgiu, jei auginant biomasę gaminant biodegalus nebūtų laikomasi tvarumo principų. Pavyzdžiui, gyventojai pageidautų, kad šalyje būtų naudojami tik valstybės pripažintus sertifikatus turintys biodegalai. Be to, biodegalai neturėtų gaminami iš žaliavos, kuri auginama saugomose teritorijose. Galiausiai, vokiečių nuomone, biodegalai turėtų pasižymėti reikšmingu indėlių mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Vokietija svarsto palmių aliejaus ribojimus
Anksčiau buvo skelbta, kad Vokietijos vyriausybė, sekdama Prancūzijos pavyzdžiu, taip pat ketina sumažinti aplinkai nedraugiškų žaliavų biodegalams naudojimą. Pavyzdžiui, nuo 2022 metų planuojama palmių aliejaus dalį sumažinti iki 0,5 proc., 2024 metais ši dalis siektų 0,3 proc., o 2026 metais – nulį.
Daugiau nei pusė viso į Europą importuojamo palmių ir sojos aliejaus sunaudojama biodegalams. ES šalių visuomenė vis labiau rūpinasi, kad dėl didėjančio apetito palmių ir sojų aliejui, bus iškirsti žemės plaučiais vadinami atogrąžų miškai.
Nors ES įsipareigojo nuo 2023 m. pradėti mažinti ir 2030 m. visiškai uždrausti palmių aliejaus naudojimą biodegalams, Prancūzijai toks vilkinimas nebuvo priimtinas ir ši šalis buvo pirmoji ES valstybė uždraudusi palmių aliejų naudoti biodegalų gamybai.
Panašu, kad Prancūzija neilgai bus vienintelė valstybė drastiškai apribojusi palmių aliejaus importą, nes jau greitai prie palmių aliejų degaluose ribojančių valstybių gali prisijungti Vokietija, Italija ir Danija.
Užsakymo nr.: PT_85896739