Galimybių yra, tačiau ne visi jomis naudojasi
Kalbėdamas apie ekologines tendencijas prekybos sektoriuje, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Trasevičius pripažįsta, jog esama situacija vis dar netenkina tvarios gyvensenos šalininkų.
„Situacija išties nedžiuginanti. Tik nedidelė dalis mažmeninės prekybos įstaigų rūšiuoja savo atliekas. Pasitaiko, kad net didžiųjų prekybos centrų parduotuvių atliekos sukraunamos į gyventojų konteinerius. Tokį atvejį atsitiktinai praėjusią savaitę pamatė kolegė iš Aplinkosaugos koalicijos. Ir nors mažmeninės prekybos sektorius prie žiedinės ekonomikos galėtų prisidėti siūlydamas tvarias prekes (ekologiškas, ilgaamžes, energetiškai efektyvias, atnaujinamas, lengvai išardomas ir perdirbamas), deja, tik maža dalis prekių atitinka bent vieną kriterijų“, – teigia D. Trasevičius.
„Norfos mažmena“ valdybos pirmininko Dainiaus Dundulio teigimu, šiai dienai atliekos prekyboje yra neišvengiamos, tačiau tai nereiškia, kad neegzistuoja būdai, kurie leistų prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo.
„Kas liečia atliekas, mūsų parduotuvės darbuotojai visada laikosi griežtų reikalavimų: patys surenka atliekas ir jas kruopščiai rūšiuoja. Jei popierių ir plastiką rūšiuojame ir patys vežame perdirbėjams jau tikrai ilgą laiką, tai visai neseniai pradėjome surinkinėti ir organines atliekas, t.y., vaisius bei daržoves, kuriuos priduodame į biodujų generatorių. Tai gerokai aptuštino mūsų konteinerius, todėl kartais nelabai suprantame, už ką mokame atliekų mokestį, kai mūsų konteineriai praktiškai tušti“, – pusiau juokais sako D. Dundulis.
Visiškai atsisakyti plastiko, „Norfos mažmena“ vadovo teigimu, taip pat kol kas neįmanoma, tačiau efektyvių sprendimų, kaip mažinti jo kiekį, yra tikrai ne vienas.
„Plastiko naudojimas ne tik mums kainuoja, bet, kaip žinome, yra itin opi problema, kai kalba pasisuka apie ekologiją, todėl sprendimai, kaip sumažinti jo panaudojimą, yra vienas mūsų prioritetų. Pavyzdžiui, pradėjome riešutus fasuoti didesnėmis pakuotėmis. Galbūt, kažkas sakys, kad skatiname pirkti daugiau, tačiau iš tiesų toks būdas pasiteisino – dabar pirkdami riešutus pirkėjai sunaudoja mažiau plastikinių maišelių“, – sako D. Dundulis.
Visgi, jo teigimu ne tik prekybininkai, bet ir patys vartotojai yra atsakingi už savo pirkimo įpročius.
„Tai ne tik prekybininkų reikalas, bet ir pačių pirkėjų sąmoningumo klausimas. Žinoma, negalima kontroliuoti savo pirkėjų ir liepti jiems elgtis vienaip ir ne kitaip, tačiau kartais reikėtų pagalvoti, ar tikrai perkant tą vieną obuolį reikalingas plastikinis maišelis? Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje, palyginus su kitomis ES šalimis, pilnas vaisių ir daržovių pakavimas yra labiau retenybė nei dažna praktika“, – sako D. Dundulis.
Mažiausia blogybė – daugkartinės pakuotės?
D. Trasevičius įžvelgia ir kitą problema – iš nežinojimo ar siekio pritraukti naujus klientus, prekybos sektorius dažnai pradeda siūlyti „tvarias“ pakuotes, nors, iš tiesų, jos didelės įtakos pokyčiams neturi.
„Norėčiau dar kartą pakartoti, kad jokia kompostuojama pakuotė netampa kompostu, o tik neigiamai prisideda prie vienkartinių pakuočių perdirbimo rodiklių. Todėl geriausia pakuotė – tai jokios pakuotės arba blogiausiu atveju – daugkartinė.
Prie tvarumo mažmeninės prekybos sektorius galėtų prisidėti, siūlydamas kitokį verslo modelį – produktų nuomą arba panaudoto daikto išpirkimą (kas leistų jį po to atnaujinti/sutaisyti ir grąžinti pakartotiniam naudojimui arba perdirbti). Tai po truputį ima plisti ir jau pasiekė net baldų sektorių. Tačiau iniciatyvos yra pavienės ir kol kas didesnio poveikio neturi. Gaila, bet daugiausiai dominuoja deklaracijos ar ateities pažadai, bet ne realūs veiksmai“, – sako „Žiedinė ekonomika“ steigėjas.
Tai, kad daugkartinė pakuotė galėtų būti vienas iš sprendimo būdų, skirtų mažinti atliekų kiekius, sutinka ir D. Dundulis.
„Mano manymu, daugkartinės pakuotės yra vienas iš sprendimo būdų. Faktą, kad alkoholiui yra naudojami daugkartiniai buteliai – mes gerai žinome, tačiau puikiai atsimenu, kai ir pienui buvo naudojami stikliniai buteliai. Klausimas – ar tikrai nereikėtų pereiti prie daugkartinių butelių ir kitiems gėrimams? Žinoma, tai jau yra ir gamybininkų, ir valdžios atstovų reikalas, kiek tai būtų efektyvu ir kiek tai mums kainuotų“, – sako „Norfa“ parduotuvių tinklo vadovas.
Viena iš krypčių – išteklių mažinimas
Visgi, D. Dundulio teigimu, šiuo metu didžiausias prekybininkų tikslas, kalbant apie aplinkosaugą, yra išteklių mažinimas.
„Konkrečiau – tai elektros suvartojimas. Jei šiai dienai LED apšvietimas niekam nėra naujovė, tai „Norfa“ prekybos centruose naudojama pilnai automatizuota įrenginių įjungimo ir išjungimo sistema yra vienas iš efektyvių būdų mažinti išteklių naudojimą. Pavyzdžiui, jei alkoholio skyrius tuo metu nedirba, tai automatiškai nuo tos valandos išsijungia apšvietimas. Tačiau ne tik apšvietimas, bet ir visi kiti parduotuvėse esantys įrenginiai veikia automatiškai, todėl darbuotojams nereikia ranka jų įjungti ar išjungti“, – pasakoja D. Dundulis.
Negano to, šiuolaikinėse parduotuvėse naudojami šaldytuvai taip pat išskiria šilumą, kuri yra naudojama patalpoms apšildyti.
„Nors tai nėra naujovė, tačiau neabejotinai prisideda prie išteklių mažinimo. Na, o jei kalbame apie elektros suvartojimą, kaip pavyzdys, 2000 kvadratinių metrų parduotuvėje sunaudojame apie 20 tūkst. kWh per mėnesį, o tai, palyginus, tikrai nedidelis kiekis“, – sako D. Dundulis.
Užsakymo nr.: PT_85596873