Vilniaus vandenys“ dar visai neseniai sprendė vieną tokių krizių Naujamiestyje, kai dėl vandentiekio atnaujinimo darbų dalį vilniečių pasiekė suprastėjusios kokybės – rudas, su mangano ir geležies priemaišomis – vanduo. Tad kokia šiai dienai iš tiesų yra Vilniaus vandens tinklų būklė: ar vilniečiai gali neabejoti vandens kokybe ir ar tik vandens tiekėjai sprendžia infrastruktūros problemas?

Vamzdynų būklės atnaujinimui reikalingos nuolatinės investicijos

Kaip pastebi „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas, vertinant pagal kokybinius vandens parametrus, Vilnius yra išties išskirtinis miestas – čia vanduo tiekiamas tik iš giluminių gręžinių, taip išvengiant mikrobiologinės ir cheminės taršos, tad galime džiaugtis itin geros kokybės vandeniu. Svarbu ir tai, kad vandens turime išties daug – Vilniuje sunaudojama 2-2.5 milijono kubinių metrų vandens, tuo tarpu pajėgumai vandens tiekimui yra kone šešis kartus didesni.

Vis dėlto siekiant tiekti kokybišką ir švarų vandenį Vilniaus gyventojams, įmonei tenka susidurti ir su nemenkais iššūkiais. Vienas iš jų – ne itin gera vamzdynų būklė.

„Didžioji dalis mūsų vamzdynų įrengti plečiantis miestui, tad apie 60 procentų jų yra jau atgyvenę, daugiau nei 30 metų senumo. Šiuo metu visą tinklą perkėlėme į skaitmeninę erdvę, sukūrėme skaitmeninius dvynius ir nuolatos rekonstruojame bei tiesiame naujus tinklus. Vien šiais metais vykdoma net dvylika atskirų plėtros projektų tinklams tiesti Vilniaus mieste. Tam, kad užtikrintume geros kokybės vandenį, investuojame į vandens kokybės gerinimo įrenginius, nuolatos atliekame laboratorinius tyrimus ir, žinoma, imamės prevencinių veiksmų“, – sako M. Švaikauskas.

Apie tai, kad Vilniaus inžineriniams tinklams reikalingos investicijos bei atnaujinimai, kalba ir Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Valdas Benkunskas: „Tai, kad iš krano bėga vanduo ir yra pašalinamos nuotekos, visiems atrodo tarsi savaime suprantamas dalykas. O apie tai, iš kur visa tai atsiranda, dažniausiai susimąstoma tik nutikus avarijai ir sutrikus paslaugoms. Reikia pripažinti, investicijos į inžinerinių tinklų atnaujinimą susivėlino, tad dabar įmonė ir savivaldybė sutelkusios visus finansinius ir žmogiškuosius išteklius tam, kad pasivytume tą prarastą laiką“.

Į šiuo metu rekonstruojamą nuotekų valyklą planuojama investuoti 30 milijonų eurų. Žadama, kad rekonstrukcijai pasibaigus ši valykla bus viena moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Tuo pačiu bus išspręstos ir opios gamtosauginės problemos.

„Galime pasidžiaugti, kad „Vilniaus vandenys“ dirba stabiliai ir naudingai tiek vartotojų, tiek savivaldybės atžvilgiu. Mūsų vandens kaina yra viena mažiausių Lietuvoje, o vandens kokybė tikrai pagirtina. Bendrai matyti, kad Lietuvoje su vandens tiekimo ir nuotekų valymo sferomis didelių problemų neturime, tačiau negalime sustoti ir užmigti ant laurų, turime nuolatos tobulėti ir siekti pažangos, kad vėliau nereikėtų gesinti gaisrų ir vytis laiko“, – sako M. Benkunskas.

Reikia ir gyventojų supratingumo

Nepaisant to, kad vilniečiams tiekiamas puikios kokybės vanduo, ne visi gyventojai turi galimybę juo pasidžiaugti – vis dar gausu senos statybos namų, į kuriuos atitekantis kokybiškas vanduo yra užteršiamas įvairiomis nuosėdomis. Kaip pastebi „Mano būstas“ ekspertas Vytautas Bronislovas Elenbergas, ne visi gyventojai linkę investuoti į bendruosius vidaus skirstomuosius tinklus tam, kad gautų geros kokybės vandenį.

„Gyventojų požiūris keičiasi. Prieš kokius 5 metus renovuojamų namų gyventojai norėdavo tik atsinaujinti fasadus, tačiau investuoti į naujus tinklus nesutikdavo. Šiai dienai 90 procentų renovuojamų namų savininkų pritaria tinklų, ypatingai vandentiekių keitimui, – pasakoja specialistas. – Vis tik dalis gyventojų renkasi kitą kelią. Jiems geriau šiandien susimokėti už remontą, nei viską pasikeisti vieną ir paskutinį kartą. Ne visi žmonės galvoja apie ilgalaikę perspektyvą, o juk viską keičiant vienu kartu, bendra kaina gautųsi kone tris kartus mažesnė, nei remontuojant ir keičiant pamažu“, – sako specialistas.

Neseniai su tiekiamo vandens problemomis susidūrė ir Naujamiesčio gyventojai. Kai kurie jų tikina, kad vandens kokybė nėra atsistačiusi iki šių dienų. Kaip pasakoja „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius M. Švaikauskas, šioje miesto dalyje kokybiniai vandens parametrai gyventojus ne visuomet tenkindavo, tad buvo nuspręsta atlikti tinklo kamieninės šakos rekonstrukciją.

„Visas tinklas – kaip medis, turintis savo kamieną ir šakas. Šiuo atveju pradėjome tvarkymą nuo kamieno, nes tai buvo avaringiausias ruožas. Pradėję tvarkyti šią atkarpą pastebėjome, kad didesnės priežiūros reikia ir visoms kitoms šakoms, tad teko imtis ilgalaikio projekto – išvalyti viską, kad bent dešimtmetį nereikėtų susidurti su tomis pačiomis problemomis, – paaiškina M. Švaikauskas. – Naujininkuose yra nutiesta maždaug 200 km vamzdžių, o vieno kilometro ilgio vamzdžio praplovimas trunka nuo 6 iki 8 valandų. Žinoma, prieš kiekvieną valymą klientus informuojame, vežame jiems vandenį. Yra vietų, kuriose negalime užsukti vandens, nes čia įsikūrę vaikų darželiai, ligoninės, todėl visus darbus darome naktimis. Reikia suprasti, kad vandentiekio sistema yra vienas didžiulis medis, kuriam įtaką turime ne tik mes. Yra ir vidaus tinklai, tad turi būti sinergija tarp mūsų įmonės, būsto administracijų ir bendrijų.“

Investicijos atsiperka

Specialistai vieningai pabrėžia, kad vandentiekio tinklų infrastruktūros modernizavimas – vienas iš svarbiausių prioritetų, jei norime džiaugtis švariu ir skaniu vandeniu. Tuo tikslu 2019 metais „Vilniaus būstas“ kartu su Vilniaus savivaldybe ryžosi aktyviai investavimo strategijai: parengtam trejų metų veiklos ir plėtros plano įgyvendinimui buvo skirta 108 milijonai eurų.

„Padaryti brangiai gali kiekvienas, o mes išsikėlėme tikslą įgyvendinti planą nedidinant darbuotojų skaičius ir vandens kainų gyventojams. Nors daugelis mumis netikėjo, planą pavyko sėkmingai įgyvendinti. Jei prieš keletą metų turėdavome apie 700 avarijų per metus, šiai dienai jų turime maždaug 550. Skaičius vis dar netenkina, tad ir toliau investuojame į rekonstrukcijas, siekdami jį dar labiau sumažinti“, – sako M. Švaikauskas.