„Kuršių nerija – tai unikalus gamtos objektas, nuo 2000-ųjų metų įtrauktas į UNESCO paveldą. Ypatingo poilsiautojų ir lankytojų susidomėjimo sulaukia atviros balto judančio smėlio kopos. Deja, bet dėl įvairių klimato bei antropogeninių pokyčių kopos nyksta. Dėl šios priežasties turime ne tik vertinti esamą situaciją, bet ir kurti galimų pokyčių prognozavimo modelius“, – teigia VU Chemijos ir geomokslų fakulteto lekt. dokt. Neringa Mačiulevičiūtė-Turlienė.
Pašnekovė pasakoja, kad Kuršių nerijos geologiniai ir geomorfologiniai tyrimai čia dirbusių Prūsijos mokslininkų buvo atliekami jau XIX a. pabaigoje. VU kartografų atliekami tyrimai savo aktualumo nepraranda ir šiandien: naujai gaunami rezultatai ne tik suteikia informacijos apie šiuo metu čia vykstančius procesus, bet leidžia pažvelgti ir į tolimesnes perspektyvas.
Tyrinėjimai padeda stebėti kaitą
Kopos – tai vėjo supustytos smėlio kalvos ne tik pajūriuose, bet ir paežerėse, paupiuose, dykumose. Jos slankioja vyraujančio vėjo kryptimi nuo kelių centimetrų iki keliolikos metrų per metus. Kaip pasakoja VU Chemijos ir geomokslų fakulteto atstovė, norint prognozuoti kopų judėjimo dinamiką, pirmiausia būtina reguliariai (bent 2-4 kartus per metus) atlikti kuo tikslesnius kartografinius kopų paviršiaus matavimus. Tik palyginus matavimų rezultatus su ankstesnių metų rezultatais galima stebėti pokyčių tendencijas bei išskirti labiausiai pažeidžiamas vietas.
„Kopų stebėjimai buvo pradėti dar 2003 metais, bet dėl įvairių priežasčių nutrūko ir tik 2013 metais buvo atnaujinti bei sistemingai tęsiami. Dabar kopų reljefo kaitos monitoringas atliekamas keliuose pagrindiniuose ruožuose, kelis kartus per metus. Pavyzdžiui, 2017 metų tyrimų duomenimis Naglių kopos aukštis siekė 60,3 m virš jūros lygio ir ji buvo aukščiausia šiuolaikinė pustoma pajūrio kopa Baltijos jūros regione, trečia pagal aukštį pustoma pajūrio kopa visoje Europoje. Deja, bet nuo 2018 metų vasaros šis aukštis jau nebesiekia 60 m žymos. Šiandien buvusi aukščiausia vieta siekia tik 50 m aukštį“, – pasakoja specialistė.
Kaip ir kopos, laikui bėgant kinta ir lankytojų pamėgto Naglių gamtinio rezervato pažintinio tako teritorija. Prie pokyčių prisideda ne tik pati gamta, bet ir perspėjimų nepaisantys lankytojai, neretai vaikštinėjantys platesniu srautu, nei leidžiamas tako plotis.
„Naglių rezervato pažintinio tako reljefo pokyčių analizė parodė, kad lankytojų intensyviausio trypimo zona apima apie 450 m nesutvirtintos pažintinio tako dalies ilgio, o tai sudaro beveik 10 000 m2 smėlio plotą. Nepaisant take esančių įspėjamųjų ženklų ir medinių gairių, pastebėta, kad trypiamas apie 1,5 m platesnis plotas nei gairėmis apribotas pažintinis takas. Lankytojų išjudintas smėlis praktiškai neturėtų didelės įtakos Naglių kopos degradacijai, jei ne vakarinių krypčių vėjas, kuris gali būti žymiai stipresnis rudens mėnesiais. Būtent tuomet lankytojų taisyklių nepaisymas ir stiprus vėjas gali sukelti tikrą smėlio audrą. Stiprūs, pasikartojantys tos pačios krypties vėjai yra pagrindinė defliacijos procesų varomoji jėga“, – situaciją komentuoja VU mokslininkė.
Prognozės ateičiai nedžiugina
N. Mačiulevičiūtė-Turlienė pasakoja, kad slenkant kopoms, keičiasi ir pati vietovės situacija – vietoje buvusios kalvos atsiranda duobė arba atvirkščiai, užpustomos sodybos ar ištisos gyvenamosios vietovės. Per 1706–1846 m. laikotarpį Kuršių nerijoje po kopų smėliu buvo palaidota net 13 kaimų: Senoji Nida, Preidynė, Senieji Nagliai, Senoji Pilkopė, Pilkopė, Šarkuva, Smiltynė ir kiti kaimai.
„Nupustytos vietos vyraujant Rytų krypčių vėjams per sezoną gali atgauti beveik visą turėtą aukštį, o kitais metais jį vėl prarasti. Analizuojant tokius sezoninius pokyčius susidaro įspūdis, kad kopos tarsi kvėpuoja. Kalbant apie trumpo laikotarpio prognozes (iki 5 metų), manoma, kad toliau vyks Kuršių nerijos atvirų kopų ruožų spartus žemėjimas ir šio proceso greitis priklausys tik nuo klimato sąlygų – stiprėjančio ir dažnėjančio vakarinių krypčių vėjo bei šiltėjančios žiemos“, – pasakoja pašnekovė.
Žymesnės geomorfologinės tendencijos, anot specialistės, išryškėja tik per ilgesnį – 10–15 metų laikotarpį. Šiuo metu prognozuojama, kad išvengti Kuršių nerijos atvirų kopų plotų spartaus žemėjimo ir jo dalinio apaugimo smiltpievėmis ar sumedėjusiais augalais, nepavyks. Kadangi klimato kaita yra bene vienintelis svarbus veiksnys, lemiantis Kuršių nerijos atvirų kopų dinaminę raidą, tikėtina, kad tai bus šuoliškas vidutinio kopų aukščio ir tūrio sumažėjimas.
Atlikti tyrimus padeda modernioje kartografijoje naudojamos technologijos
Vilniaus Universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkai, bendradarbiaudami su Kuršių nerijos nacionaliniu parku, dar 2013 m. pradėjo sistemingus Parnidžio, Naglių ir Sklandytojų kopų kartografavimo darbus. Šių tyrimų metu siekiama vertinti kopų dinamiką, kopose vykstančius defliacinius ir akumuliacinius procesus, analizuojami meteorologiniai ir antropogeniniai poveikiai kopų reljefo kaitai.
Visus šiuos tyrinėjimus ir analizes atlieka kartografai – specialistai, besigilinantys į įvairius erdvinius duomenis. Vilniaus universitetas – vienintelė aukštojo mokslo institucija Lietuvoje, kurioje galima gilinti žinias šioje srityje, o baigus kartografijos ir geografinių informacijos sistemų studijas įgyti fizinių mokslų bakalauro laipsnį. Dar studijų metais studentai turi galimybę dalyvauti tyrimuose bei prisidėti prie reikšmingų pokyčių.
„Norint sudaryti žemėlapį, kartografas turi atlikti matavimus. Jei anksčiau pagrindinis kartografo „instrumentas“ buvo akis, tai šiai dienai turime kur kas išmanesnių priemonių – kartografijai pasitarnauja palydovinės nuotraukos, bepilotėmis skraidyklėmis (dronais) fiksuojami vaizdai ir atliekama jų analizė. Bet kuriuo atveju, pagrindinis produktas, kurį sukuria kartografas, yra žemėlapis. Šiuolaikinis žemėlapis – sudėtingas geografinės informacijos technologijų produktas, suteikiantis plačias galimybes“, – pasakoja pašnekovė.
Pasak specialistės, šiuolaikinio kartografo tikslas nebėra vien tik aprašyti šalia esančius objektus. Šiandien kartografai duomenis paverčia įžvalgomis, o žemėlapyje šiuos duomenis pateikus vizualiai, lengviau numatyti tam tikrus įvykius ir reiškinius ateityje.
Kartografijos ir geografinių informacijos sistemų studijų programos tikslas – rengti specialistus, kurių Lietuvoje itin trūksta. Programa skirta tiems, kuriuos domina supanti aplinka, geografinė erdvė, joje gyvenantys žmonės, jų sukurtos teritorinės struktūros ir tinklai, skaitmeninės ir interneto technologijos bei istorijos, kurias pasakoja žemėlapiai.
„Ši specialybė – itin tarptautiška, mat mokome dirbti su visame pasaulyje naudojama geografinių informacinių sistemų (GIS) programine įranga“, – vardija pašnekovė.
Kartografija ir geografinės informacijos sistemos – tai bakalauro programa, jungianti geografiją, informatiką ir grafinę komunikaciją. Studijų metu įsisavinami kartografijos, kompiuterinės grafikos sistemų, geografinės informacijos sistemų (GIS), programavimo ir duomenų analizės, mobiliųjų geografinės informacijos sistemų ir kitų susijusių disciplinų (geografijos, klimatologijos, geologijos) pagrindai.