Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje organizuojamos pedagogikos studijos pasižymi nauju žvilgsniu į mokytojų rengimą. „Rytdienos pedagogų karta čia auginama sujungus tvirtas dalykines bei tarpdisciplinines žinias, efektyviausias edukologijos mokslo patirtis, gilias tradicijas ir puoselėjant humanistinę artes liberales dvasią“, – teigia kanclerė.
Mokytojų trūkumas liūdina
Tam tikrose mokslo srityse mokytojų trūkumas pastaraisiais metais labai auga. Šios profesijos atstovų stygius jaučiamas įvairiose srityse. Kaip teigia L. Kaminskienė, šiai dienai trūksta beveik visų dalykų mokytojų. Ši situacija susidarė todėl, kad mūsų šalyje ganėtinai ilgai stojančiųjų skaičius į pedagogikos studijas nebuvo pakankamas, o ilgalaikės švietimo politikos nebuvimas sukėlė pasekmes, kurios yra akivaizdžios. Profesorė pastebi, kad šiuo metu Lietuvos profesinę bendruomenę sudaro brandaus amžiaus pedagogai, kurių amžiaus vidurkis – 50 metų.
„Ypač išaugo STEAM pedagogų – fizikos, chemijos, matematikos mokytojų poreikis. Trūksta ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio ugdymo pedagogų. Tai labai jaučiasi didmiesčiuose ir regionuose, esančiuose šalia didmiesčių, kur gyvena daug jaunų šeimų. Pastarieji metai atskleidė, kad kalbėdami apie švietimo sistemą, kaip įtraukią ir atvirą įvairiems besimokantiesiems, matome labai išaugusį specialiųjų pedagogų, logopedų poreikį. Šiai dienai skaičiuojama, kad beveik 700 vaikų tenka vos vienas specialusis pedagogas. Panaši situacija ir su logopedais. Nepaisant demografinių tendencijų, mokytojų skaičiaus mažėjimas siejamas su jų išėjimu į pensiją, tad net ir mažėjantis vaikų skaičius šalyje neatsveria pedagogų trūkumo. Pastebime, kad į mus beveik kasdien kreipiasi mokyklų vadovai su prašymais rasti specialistų“, – darbine patirtimi dalinasi L. Kaminskienė.
Profesorė džiaugiasi, kad pastaruoju metu į būsimų pedagogų pritraukimą įsitraukusios ir mažesnių miestų savivaldybės.
„Savivaldybių atstovai suprato, kad mokytojų pritraukimas į regionus – aktualus klausimas, apie kurį būtina diskutuoti nuolat. Svarbu, kad regionų mokyklose būtų pastebimi gabiausi moksleiviai, kuriuos mokytojai skatintų stoti studijuoti pedagogikos, o baigus mokslus grįžti į savo gimtinę dirbti“, – teigia pašnekovė.
Nenoriai renkasi mokslus dėl įsigalėjusių stereotipų
Nors pedagogo profesija – įdomi ir skatinanti nuolat mokytis bei tobulėti, šiandien norinčių mokytis šiuos mokslus nepakanka. Profesorė pastebi, kad įtaką tam daro tam tikri stereotipai ir požiūris į pedagogo profesiją. Ne visada yra palaikymas iš šeimos narių.
„Prieštaringa situacija, mat šeimos nori, kad vaikai mokytųsi pas geriausius pedagogus, tačiau kai atžalos išreiškia norą patys būti mokytojais, palaikymo dažnai ir nesulaukia. Visuomenėje susiformavusi nuomonė, kad ši profesija neužtikrina karjeros galimybių, tačiau tai – netiesa“, – sako pašnekovė.
Pasak jos, pedagogo profesija neapsiriboja vien mokytojo darbu, kuris stereotipiškai vaizduojamas kaip sunkus ir nuobodus. Anaiptol – naujos kartos mokytojai yra lyderiai, atsakingi už visuomenės raidą. Kai supranti šią atsakomybę, kitaip pradedi vertinti šios profesijos unikalumą. Naujos kartos mokytojas turi būti žingeidus, kūrybiškai bei sumaniai vedantis mokinius pažinimo keliu. Įsitraukimas į ekspertinę švietimo veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose Europos sąjungos šalyse ir institucijose,bendradarbiavimas su užsienio kolegomis, inovacijų diegimas ir lyderystė prisidedant prie jaunųjų pedagogų rengimo – tai tik dalis veiklų, kuriose šių profesijų atstovai itin laukiami.
Šiuolaikiniai pedagogai – kitokie
L. Kaminskienė atkreipia dėmesį, kad keičiantis laikams kinta ir pačių pedagogų požiūris į studijas, mokymosi bei mokymo procesus.
„Vyresnio amžiaus mokytojai savo profesinį kelią pradėjo po mokyklos suolo. Jie baigė vidurinį ugdymą, įstojo mokytis pedagogo profesiją ir pradėjo dirbti mokytojais. Jų karjera – iš anksto suplanuota. Dabar jaunimas linkęs save pabandyti net keliose srityse ir į pedagogo kelią ateiti vėliau. Pavyzdžiui, viena iš šiuo metu mūsų universitete besimokančių studenčių pasirinko pradinio ugdymo sferą, tačiau prieš tai ne vienerius metus dirbo aviacijos srityje, – pasakoja specialistė. – Turime labai įdomių patirčių su karo tarnybą baigusiais žmonėmis. Neretas atvejis, kuomet kariškių karjerą pasirinkę žmonės įvertina, kad jų darbas – sąlyginai trumpam laikotarpiui, tad jie mokytojų kelią pasirenka jau baigę karinę tarnybą. Iš tiesų šios dvi sritys turi nemažai panašumų: jose yra aiškios metodikos ir tam tikros sistemos. Į šiandieninio pedagogikos studijas ateina žymiai įvairesnė auditorija, stojantieji – ne vien po mokyklos, bet ir žmonės, kurie save jau yra išbandę įvairiose srityse.“
Pasak L. Kaminskienės, šių studijų pasirinkimas brandesniame amžiuje turi nemažai privalumų. Tapę mokytojais tokie žmonės gali įdomiai perteikti savo patirtį, tad jų mokymas nėra paremtas vien teorija.
Teisingas ir tolerantiškas lyderis
Būti šiuolaikiniu mokytoju – nemenkas iššūkis. Tam būtinas puikus technologijų išmanymas, mobilumas, gebėjimas daryti kelis darbus vienu metu. Profesorė pastebi, kad šiuolaikiniai pedagogai nebijo derinti įvairių sričių su savo profesine veikla, dažnai neapsiriboja vien mokytojavimu.
Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, kad mokymasis yra kuriamas per santykį. Tai, pasak profesorės – ir yra auksinis trejetukas: vaikas, mokytojas bei bendraklasiai, kurie sudaro grupę. Svarbu, kad kiekvienas vaikas būtų matomas individualiai, nešališkai. Mokytojas turi gebėti nesivadovauti asmeninėmis simpatijomis, suprasti, kad vaikas – individualybė. Taip pat svarbu nenuolaidžiauti, būti sąžiningu, laiku bei vietoje pagirti.
„Mokytojas turi būti teisingas, tolerantiškas ir turėti puikų humoro jausmą. Taip pat jam būtinos lyderio savybės. Mokiniai nori matyti mokytoją, kuris visų pirma yra žmogus. Geros pedagogikos paslaptis – mokėti užmegzti santykį“, – vardija pašnekovė.
Ateities profesionalai
Rengiant mokytojus, be išsamių dalyko žinių ne mažesnis dėmesys skiriamas visapusiškam išsilavinimui ir kiekvieno savirealizacijai. Galimybės įgyti įvairių sričių žinių, mokytis užsienio kalbų, ugdyti kūrybiškumo, verslumo ir informacinio raštingumo gebėjimus praktinėse laboratorijose – tai sąlygos formuotis laisvai asmenybei, gebančiai prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio. VDU Švietimo akademijos tikslas – sukurti aplinką, kurioje galėtų bręsti savimi pasitikintis, nebijantis iššūkių, kompetentingas XXI amžiaus mokytojas.
„Pastebima, kad jei mokytojas teigiamai vertina savo klasės mokinius, pastarųjų pasiekimai yra aukštesni. Mokytojui svarbu mylėti patį mokymosi procesą. Tikėtis, kad būsi geras mokytojas, jei pats nemėgsti mokymosi proceso ir jo nesupranti – neverta, – teigia pašnekovė. – Naujos kartos pedagogų rengimas nėra lengvas iššūkis. Šiuolaikinis mokytojas privalo turėti platų išsilavinimą. Jam neužtenka būti vienos siauros srities specialistu, reikalingos gretutinės kompetencijos. Mokytojas turi sekti naujoves, išmanyti užsienio kalbas.“
L. Kaminskienės teigimu, svarbiu šios profesijos aspektu tampa ir tai, kad mokytojai rengiami ilgai karjerai, ne vienos kartos ugdymui. Tad pasirinkę šią profesiją privalo išsiugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą, gebėjimą prisitaikyti prie kintančio laikmečio bei poreikių, ieškant netradicinių mokymo būdų, kuriais būtų galima sudominti jaunimą.
Užsakymo nr.: PT_87684385