Gamybos metu susidarančių atliekų cheminė sudėtis ir savybės priklauso nuo gamybos proceso, norint jas panaudoti, visų pirma, reikia jas ištirti, bei nustatyti technologinių parametrų įtaką susidarančių atliekų savybėms. Dauguma tyrimų yra brangūs ir ilgai trunkantys, todėl į jų tyrimus investuoja ir inovatyvios įmonės. Neatsitiktinai KTU viena iš pagrindinių mokslinių tyrimų krypčių yra funkcinės medžiagos ir technologijos bei studijų programose ruošiami aukščiausios kvalifikacijos, darbo rinkoje puikiai vertinami chemijos pramonės specialistai.

Nuo gramo iki tonos

Atliekų savybių nustatymui reikalinga moderni analitinė ir instrumentinė įranga bei chemijos žinios. Todėl dažniausiai pradinius tyrimus atlieka universitetų mokslininkai, kurie turi ne tik reikalingą įrangą, tačiau yra sukaupę didžiulę patirtį medžiagų sintezės ir apibūdinimo srityse. Tik pilnai apibūdinus susidarančias atliekas gali prognozuoti jų galimas panaudojimo sritis arba apdorojimo galimybes. Šiame etape būtinas tiek mokslininkų tiek gamybos technologų bendradarbiavimas, nes reikia įvertinti atliekų apdorojimo kaštus, bei gamybinio proceso technologinius parametrus.

Pasak AB „Lifosa“ atstovo Naurio Vilkevičiaus, mokslo institucijų ir pramonės įmonių bendradarbiavimas skatina tyrimus ir plėtrą bei sudaro prielaidas kurti technologijas, padedančias efektyviau bei racionaliau naudoti gamtos išteklius. Šios technologijos pramonės įmonėms suteikia konkurencinį pranašumą bei galimybę kurti didesnės vertės, tvarią produkciją.

„Remiantis statistika, matome, jog vienareikšmiškai vertinti atskirų atliekų grupių perdirbimą, įtaką aplinkai ir pašalinimą sąvartynuose negalima. Pavyzdžiui, mineralinės atliekos gali būti panaudojamos kaip užpildai formuojant kraštovaizdį, medienos ar panaudotų padangų atliekos sudegintos energijos gamybai, o štai efektyvų gamybos ir aplinkai pavojingų atliekų panaudojimą riboja jų cheminės ir mineralinės sudėties bei fizikinių ir cheminių savybių nepastovumas. Todėl, prieš jas panaudojant, būtina jas ištirti, o tai dažnu atveju yra ilgas, sudėtingas ir brangus procesas. Be to, atliekų panaudojimas gamyboje apsunkina procesą, produktų savybės suprastėja arba pagerėjimas būna nežymus bei išauga galutinė produkto kaina“, – kitą atliekų perdirbimo pusę atskleidžia KTU Cheminės technologijos fakulteto lektorius dr. T. Dambrauskas.

Foto: Shutterstock

Inovatyvūs sprendimai ir Lietuvoje

Lietuvoje yra svarbus gamybos bei kitos ūkinės veiklos atliekų utilizavimas, nes jos sudaro daugiau nei 80 % viso Lietuvoje susidarančio atliekų kiekio. Todėl Lietuvai ir pramonei yra ypač aktualus antrinis gamybinių atliekų panaudojimas komercinę vertę turinčių produktų gamyboje.

Anot T. Dambrausko, ekologiniu požiūriu ir remiantis atliekų tvarkymo hierarchija, palankiausia, kai yra išvengiama atliekų susidarymo, tačiau dauguma vartojamų priemonių, anksčiau ar vėliau virsta atliekomis, kurias reikia perdirbti. Kita alternatyva yra atliekų perdirbimas, panaudojimas kitose gamybose kaip žaliava, ar deginimas siekiant gauti energiją. Pažymėtina, kad atliekų deginimo metu į aplinką išmetami degimo produktai. Labiausiai vengtina yra atliekų šalinimas sąvartynuose. Tai yra pigiausias sprendimas, tačiau sąvartynai užima didelius plotus ir yra oro, požeminio ir paviršinio vandens bei grunto taršos šaltiniai.

Tadas Dambrauskas
Foto: Autorių nuotr.

„Dėl to ilgalaikis atliekų tvarkymo tikslas yra pereiti prie žiedinės ekonomikos, kurios pagrindiniai principai yra racionalus išteklių naudojimas bei atliekų išvengimas, sumažinimas ar pavertimas kitos gamybos žaliava. Pasaulyje didėjant gyventojų skaičiui auga ir produktų paklausa, todėl žiedinės ekonomikos principai tampa vis patrauklesni. Skaičiuojama, kad žiedinė ekonomika ES įmonėms leistų sutaupyti apie 600 mlrd. eurų bei iki 4 % sumažinti šiltnamio dujų emisiją. Be to atliekų sumažėjimas leistų išvengti ir kitų ekologinių iššūkių, tokių kaip kraštovaizdžio pablogėjimo dėl sąvartynų, vandens ir oro taršos, šiukšlių. Tokios gerosios praktikos pavyzdys galėtų būti AB „Lifosa“, kuri aliuminio fluoridą gamina naudodami fosforo rūgšties gamybos metu susidarančią atlieką – heksafluorsilicio rūgštį“, – dalijasi KTU Cheminės technologijos fakulteto Silikatų technologijos katedros lektorius.

Pokyčiai, kuriuos gali atnešti šių institucijų bendra veikla

Glaudesnis universitetų ir gamybinių įmonių bendradarbiavimas atliekų apdorojimo/panaudojimo srityje, veda prie žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo tiek Lietuvoje tiek pasaulyje. Tikimasi, kad vystant bendrus tyrimus ir mokslinius darbus, ateityje bus maksimaliai minimizuotas susidarančių ir išmetamų atliekų kiekis.

„Mokslo ir verslo bendradarbiavimas skatina vykdyti tyrimus pridėtinę vertę kuriančiose, pramonei aktualiose srityse, sudaro prielaidas kurti ir plėtoti aplinką tausojančias, veiklos efektyvumą ir konkurencingumą didinančias technologijas.

Įmonių ir švietimo bei mokslo įstaigų partnerystė svarbi ir ateities specialistams ugdyti. Svarbu stiprinti švietimo, mokslo ir pramonės partnerystę, telkti pastangas mokinių ir studentų susidomėjimui gamtos mokslais ir technologijomis didinti, bendradarbiauti ugdant būsimuosius specialistus“, – nenuginčijamą verslo ir mokslo bendradarbiavimo naudą įžvelgia ir N. Vilkevičius.

Aktualūs renginiai, įvairaus pobūdžio edukacijos jau ne pirmus metus organizuojami ir KTU Cheminės technologijos fakultete, siekiant populiarinti gamtos mokslus bei supažindinti su studijomis, baigiamųjų darbų ypatumais bei karjeros galimybėmis.