Taikaus ginčų sprendimo įgūdžiai
Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vis labiau vertinamas taikus ginčų sprendimo būdas, dar vadinamas mediacija. Mediatorius padeda derybomis išspręsti nesutarimą taip, kad abi šalys liktų patenkintos sprendimu. Išmokti mediacijos subtilybių studentai galės studijuodami atnaujintą discipliną „Mediacija civiliniuose ginčuose“. Koordinuojančio dėstytojo, patyrusio mediatoriaus doc. dr. Rimanto Simaičio teigimu, disciplina patobulinta atsižvelgiant į naujausius tarptautinius mediacijos mokymo standartus ir Lietuvos mediacijos sistemą.
„Atnaujindami stengėmės daugiau dėmesio skirti gilesnėms žinioms, praktinių įgūdžių lavinimui, kad baigę universitetą studentai turėtų pakankamai kompetencijų laikyti kvalifikacinį egzaminą ir tapti mediatoriais“, – teigia specialistas.
Didžiąją paskaitų dalį sudarys praktinės užduotys, kurios padės įgyti šiai disciplinai būtinų tarpšakinių įgūdžių.
„Mūsų tikslas – praplėsti studentų žinių arsenalą, kad jie galėtų atlikti šį specifinį vaidmenį ir apskritai geriau išmanytų ne tik teisinį reguliavimą, bet ir derybų, konfliktų valdymo specifiką. Studentai įgis daug tarpdisciplininių žinių – psichologijos, sociologijos, filosofijos, ekonomikos. Tam paskaitų metu su studentais dirbs ne vienas dėstytojas, o visa komanda, kurioje bus ir psichologas“, – sako doc. R. Simaitis.
Be to, studentai dalyvaus įvairiuose vaidmenų žaidimuose. Numatyta, kad užsiėmimai vyks lietuvių ir anglų kalbomis, todėl į kurso veiklas bus integruoti ir studentai iš užsienio. „Taip skatinsime socializaciją, draugiškumą, geresnę studentų savijautą tarpkultūriniame kontekste ir tarptautinėse bendruomenėse“, – sako dėstytojas.
Rinkodaros ir komunikacijos žinios
Kintant rinkos tendencijoms, teisininkams svarbu žinoti, kaip konkuruoti teisinių paslaugų rinkoje, suprasti kliento poreikius. Studijuodami naują discipliną „Teisinių pasaugų veiklos vystymas ir rinkodara“ studentai išmoks planuoti ir organizuoti teisinių paslaugų rinkodaros veiklas, komunikuoti profesinėje srityje atsižvelgdami į rinką ir jos pokyčius.
„Šis dalykas svarbus tiems, kurie nori suprasti, kokią vertę kuria teisininkas, kaip kvalifikuotą teisininką mato ir pasirenka klientas. Dalykas ypač pravers ketinantiems dirbti privačiame sektoriuje“, – sako disciplinos koordinatorius, advokatų profesinės bendrijos „iLaw“ įkūrėjas doc. dr. Tomas Bagdanskis.
Pasak dėstytojo, konkurencija tarp teisininkų auga, todėl šiandien norint sėkmingai įsitvirtinti rinkoje nebeužtenka vien teisinių kompetencijų. „Reikia platesnių gebėjimų ir žinių, kaip kurti santykius, juos išlaikyti, suvokti, kas slypi už teisininko darbo, kaip jis iš tiesų atrodo. Kai pats studijavau, šių dalykų niekas nemokė. Teko mokytis pačiam ir turiu pripažinti, kad per vėlai“, – pasakoja doc. T. Bagdanskis.
Paskaitose studentai išsamiau susipažins su išorinėmis ir vidinėmis teisinės rinkodaros taikymo prielaidomis profesinės etikos kontekste, išmoks parengti teisininko veiklos strategiją, individualų rinkodaros veiksmų planą ir vertinti jo efektyvumą, sužinos apie įvairius įtaką sėkmingai teisininko karjerai XXI a. darančius veiksnius.
Inovatyvios magistrantūros studijos
Fakultete atnaujinta magistrantūros studijų programa „Tarptautinė ir Europos teisė“ anglų kalba. Nuo rudens semestro šios programos studentai galės rinktis iš trijų specializacijų: tarptautinės teisės ir žmogaus teisių, technologijų teisės ir verslo teisės.
Šios programos studentai turės daugiau laisvės studijuoti norimus dalykus ir rinktis iš daugybės disciplinų, tarp kurių – tokios inovatyvios sritys kaip kibernetinio saugumo teisė ir kibernetiniai nusikaltimai, finansinių technologijų teisė, socialinių tinklų ir medijų teisė, darnus vystymasis ir aplinkos teisė bei daug kitų. Paskaitas studentams skaitys dėstytojai iš Lietuvos bei užsienio.
VU Teisės fakulteto prodekanas studijoms doc. dr. Haroldas Šinkūnas sako, kad globalizacija ir augantis tarptautiškumas paveikė daugybę šiuolaikinio gyvenimo aspektų, ypač žmogaus teisių apsaugos, ekonominių, socialinių santykių, tarptautinio verslo ir naujųjų technologijų srityse. Todėl vis labiau reikia specialistų, kurie ne tik išmanytų teisę bendrąja prasme, bet ir gebėtų specializuotis šiandien rinkoje aktualiose srityse, kurių egzistavimo dar prieš kelis dešimtmečius negalėjome nė įsivaizduoti.
„Norime parengti absolventą, kuris drąsiai žvelgtų į šiuolaikinius iššūkius, galėtų spręsti sudėtingas problemas, susijusias su įstatymų leidyba ir teisės taikymu tarptautinės ir Europos teisės kontekste“, – sako prodekanas.
Kokybiškos studijos – kelias į sėkmingą karjerą
Doc. H. Šinkūno nuomone, prie rinkos poreikių prisitaikančios, inovatyvios teisės studijos yra puikiausia atspirtis siekiant tolimesnės karjeros.
„Nors universalus teisinis išsilavinimas suteikia galimybes sėkmingai karjerai versle, valstybės tarnyboje, mokslo ir studijų įstaigose, įvairiose tarptautinėse institucijose, nevyriausybinėse organizacijose, vis dėlto dauguma mūsų fakulteto absolventų renkasi klasikines teisines profesijas ir įsidarbina advokatūroje, teismuose, notariate, prokuratūroje. Sekdami mūsų fakulteto absolventų karjerą matome jų sėkmingą integraciją į darbo rinką. Kartu tikimės, kad absolventų karjeros stebėsenos įrankiai bus tobulinami, bus sukurta teisinių profesijų specifiką ir jų aprėptį įvertinanti sistema, kuri detaliai fiksuos savarankiškai dirbančius asmenis, jų pozicijų kaitą toje pačioje institucijoje ir teisinės karjeros siekimo atskirose profesijose niuansus“, – sako prodekanas.
Doc. H. Šinkūnas atkreipia dėmesį ir į absolvento karjeros tėkmę: „Šiuo metu, pavyzdžiui, vientisųjų teisės studijų absolventui nusprendus siekti advokato karjeros ir tapus advokato padėjėju, toks jo pasirinkimas karjeros stebėsenos sistemoje fiksuojamas kaip esantis žemiau to profesinio lygmens, kuris lyg ir priklausytų atsižvelgiant į jo įgytą išsilavinimą. Magistro laipsnį įgijęs absolventas tarsi turėtų eiti bet kokio lygmens vadovui ar savarankiškai veikiančiam specialistui priskiriamas pareigas. Tačiau klasikinėse teisinėse profesijose ar institucijose tai retai praktiškai realizuojama.“
Be to, pasak doc. H. Šinkūno, daugelis Teisės fakulteto studentų pradeda dirbti dar studijuodami, dažniausiai jie įsidarbina advokatų kontorose, notariate, nevyriausybinėse organizacijose, teismuose: „Pastebime, kad studentai vis anksčiau ieško, kur galėtų įsidarbinti ar atlikti praktiką su perspektyva pasilikti dirbti. Tokią galimybę siūlo tiek valstybinis, tiek privatus sektorius, praktikantų visuomet laukia VU Teisės klinika. O darbdaviai taip pat suinteresuoti pritraukti ir išsiugdyti talentingus bei motyvuotus teisininkus.“
Prodekanas atkreipia dėmesį ir į skeptikų nuomonę, kad rinkoje teisininkų yra per daug. Lietuva yra viena mažiausiai šių specialistų parengiančių šalių ES, taip pat nuolat pabrėžiama, kad jaučiamas profesionalių, kvalifikuotų teisininkų trūkumas.
„Nors teisininkų skaičius Lietuvoje auga, jų kiekis šimtui tūkstančių gyventojų atsilieka nuo ES vidurkio. Tokiose valstybėse kaip Liuksemburgas, Kipras, Graikija, Italija, Malta ar Portugalija šimtui tūkstančių gyventojų tenkančių teisininkų yra net 3–4 kartus daugiau“, – sako doc. H. Šinkūnas.
Besidomintys studijomis ir vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys VU Teisės fakultete gali rinktis vientisąsias studijas dieniniu arba sesijiniu tvarkaraščiu. Universitetines teisės bakalauro studijas baigę asmenys gali stoti į magistrantūros programas „Baudžiamoji justicija“ ir „Europos Sąjungos verslo teisė“ lietuvių kalba, taip pat „Tarptautinė ir Europos teisė“ anglų kalba.
Užsakymo nr.: PT_84869775