Moksleivė pasakoja, kad ją nuo vaikystės žavi saldumynai – jų įvairovė bei paruošimo būdai. „Mokausi to, kas man iš tikrųjų patinka. Mokytis konditerijos – įdomu, tai tarsi ėjimas į mišką: kuo gilyn, tuo daugiau paslapčių. Šiemet baigiu 12 klasių, kitąmet gausiu konditerio diplomą, o po to planuoju studijuoti aukštojoje mokykloje ir atidaryti savo kepyklėlę“, – sako Gabrielė.
Konditerijos specialybės mokinė jau ne vieną kartą yra dalyvavusi tarptautiniuose profesinio meistriškumo konkursuose. Vienas jų – tarptautinis AEHT konkursas šiais mokslo metais, vykęs Kroatijoje. Ten, kartu su komandos nariu iš Belgijos, dvyliktokė užėmė net trečią vietą tarp 16 komandų. Pagal konkurso nuostatus, reikėjo pagaminti penkias porcijas desertų, kurių pagrindinis elementas ir tema buvo „štrudelis“. „Konkurso metu labiausiai įsiminė stresas, kada laikas baigiasi, o reikia dar daug dalykų padaryti”, – teigia G. Juraitytė.
Konditerijos mokslai dar nebaigti, bet Gabrielė žino, kad yra laukiama bet kurioje konditerijos įmonėje.
„Vasarą dirbau kepyklėlėje Nidoje. Buvo iššūkis, nes reikėjo įprasti prie darbo tempo. Tačiau labai patiko. Didžiausias iššūkis buvo – keltis anksti ryte. Įmonės direktorei labai patiko mano darbas, ji kvietė atvykti padirbėti ir kitais metais“, – pasakojo Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro moksleivė.
Pasak konditerijos technologijų profesijos mokytojos, ekspertės Rasos Virginijos Venterienės, jau seniai Europoje, ypač Vakarų valstybėse, ypatingai vertinamas profesinis mokymas.
„Lietuvoje iškreiptas požiūris dar nuo tarybinių laikų, kai visi norėjo išbristi iš skurdo. Vis dar gaji nuomonė, kad tam būtinas aukštasis išsilavinimas“, – sako profesijos mokytoja.
Ji įsitikinusi, kad maisto pramonėje karjeros perspektyvos – labai plačios. „Svarbiausia, kad ir mokytis niekada nevėlu – kiekvienais metais turime mokinių, kurie nori arba persikvalifikuoti, arba įgyti praktišką profesiją, nors ir turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą“, – pasakoja Rasa Venterienė.
Tačiau didžioji Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro mokinių – tų, kurie ateina baigę 10 arba 12 klasių. Tiesa, yra ir devintokų, dešimtokų, kurie čia įgyja pagrindinį išsilavinimą. Daugiausia jų ir lieka toliau mokytis 11-oje klasėje, pasirinkę jam patinkančią profesiją.
Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre mokiniai renkasi įvairias profesijas: konditerio, maisto pramonės darbuotojo, virėjo, padavėjo ir barmeno, svečių aptarnavimo darbuotojo, viešbučio ekonomo, apskaitininko-kasininko, pardavėjo, duonos ir pyrago kepėjo.
Mokymo centro gimnazijos skyriaus vedėjos Birutės Sveikatienės teigimu, dalis baigusių 10 klasių ir įstojusių mokytis į 11-tą klasę, pirmaisiais mokymosi mėnesiais nelengvai priima pasikeitusį mokymosi modelį, kai šalia bendrojo ugdymo dalykų tvarkaraštyje išsirikiuoja pasirinktos profesijos teorijos ir praktinio mokymo dalykai. Tačiau greitai paaiškėja, kad mokytis „rankomis“ moderniose laboratorijose, mokomajame viešbutyje ir restorane yra tikrai įdomu, daug lengviau nei chemija, matematika ar kiti dalykai. O dar keisčiau atrodo užsienio kalbų, matematikos, chemijos, biologijos ir kitose pamokose profesijos dalykų temos, nes juk chemiją ar biologiją, anglų kalbą galima mokytis siejant su pasirinktos specialybės procesais, terminais. O kartais pamokas veda abiejų dalykų mokytojai: profesijos ir bendrojo ugdymo dalyko.
„Man įstrigęs vieno mokinio pasakymas: „Žinokit, mes į mokyklą einam ne tik mokytis, mes čia einam ir gyventi!“. Teisinga mintis: jaunystė – toks laikas, kai vieni svarbiausių dalykų yra bendravimas, saviraiška“, – teigia gimnazijos skyriaus vedėja.
Užsakymo nr.: PT_84516533