Biorafinavimo procesas – kas tai?
Šiuo metu itin paklausūs maisto papildai, kosmetikos preparatai ir kiti gaminiai iš natūralių produktų. Vartotojai vengia sintetinių medžiagų, patenkančių į jų organizmą per maistą ar kosmetinius produktus. Prie to prisideda ir sveikos gyvensenos populiarėjimo banga, kuri dabar apima beveik visas gyvenimo sritis.
Pasitelkus biorafinavimo procesus, iš įvairių bioatliekų bei šalutinių žemės ūkio ir maisto perdirbimo produktų, galima inovatyviais ir ekonomiškai pagrįstais būdais išskirti naudingas natūralias medžiagas, neteršiant aplinkos, taupant vertingas biožaliavas ir net gaunant papildomo pelno. Būtent su šiais procesais, bandant iš įvairių bioatliekų inovatyviais būdais išgauti naudingas natūralias medžiagas, ir dirba KTU mokslininkai.
„Daugelis yra girdėję apie naftos rafinavimą, t.y., jos išskaidymą į įvairias frakcijas. Tokiu būdu gaunami įvairūs produktai, pavyzdžiui, benzinas, dyzelinas. Tačiau, biorafinavimo procesas – tai ne iškastinių žaliavų, bet paprastai sakant biožaliavų perdirbimas į įvairius produktus ir energiją“, – paaiškino KTU profesorius dr. P. R. Venskutonis.
Biožaliava yra labai sudėtinga medžiaga, susidedanti iš įvairių cheminių komponentų, pasižyminčių skirtingomis savybėmis, dėl to naudingąsias medžiagas nėra taip lengva išskirti ir, jei reikia, išgryninti.
Ką galime išgauti iš uogų?
Biožaliavos gali būti itin įvairios. KTU mokslininkai daugiausiai tyrinėja žemės ūkio ir maisto biožaliavas, tokias, kaip uogos, vaisiai, aromatiniai ir medicininiai augalai, grūdai, didžiausią dėmesį skiriant jų šalutiniams perdirbimo produktams ir atliekoms, kurios gali būti biorafinuojamos, t.y., perdirbamos į norimas naudingas medžiagas. Dėl to, bioatliekų perdirbimas gali sumažinti aplinkos taršą, o pagaminti produktai prisidėti prie sveikesnės mitybos, kuri ne tik pagerina žmonių savijautą bei užtikrina sveikesnį senėjimą, bet ir yra visuotinai pripažinta įvairių ligų, ypač vėžio, širdies ir kraujagyslių susirgimų, diabeto, prevencijos priemonė.
„Iš uogų pagaminus sultis, vyną ar kitus produktus, lieka dideli kiekiai atliekų, kuriose daugybė naudingų medžiagų. Šiuo metu didžioji dalis tokių išspaudų nebuvo panaudojama arba panaudojama labai neefektyviai, pavyzdžiui, sumaitinama gyvuliams ar išmetama į sąvartynus“, – dalijasi dr. P. R. Venskutonis, pažymėdamas, kad KTU mokslininkai jau septynerius metus intensyviai dirba ieškodami būdų, kaip iš atliekų išskirti naudingas medžiagas ir jų atranda vis daugiau.
Pasak profesoriaus, maisto grandinėje nepanaudojamų šalutinių produktų ir atliekų susidaro apie 30 proc., kitaip tariant, apie trečdalis maisto yra tiesiog iššvaistoma – prarandamos medžiagos, kurios galėjo būti panaudotos daug naudingiau, sukuriant aukštos vertės produktus žmonių mitybai ir papildomas pajamas verslui. Tad efektyviai pritaikius biorafinavimo koncepciją bus sukurti naudingi produktai ir prisidėta prie taip vadinamų ekologiškų „zero waste“ technologijų sukūrimo.
„Kalbant apie uogas, likusiose jų išspaudose būna net daugiau vertingų medžiagų nei pačiose sultyse. Tokių medžiagų pritaikymo sričių spektras itin platus: funkciniam maistui, maisto papildams, kosmetikos priemonėms ir netgi farmacijos produktams. Šiuo metu vykdomi įvairūs išskirtų iš uogų išspaudų medžiagų tyrimai, pavyzdžiui, jų antioksidacinės ir antimikrobinės savybės, poveikis vėžinėms ląstelėms. Džiugu, kad Lietuvoje daugėja uogų augintojų, tad patys ūkininkai ir perdirbėjai su mumis susisiekia, perduoda mums taip reikalingas tyrimams žaliavas ir domisi rezultatais ateityje planuodami pritaikyti juos savo versle“, – teigia profesorius.
Studijuojant KTU – galimybė tobulėti užsienyje
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultete pasirinkus Maisto mokslo ir technologijos specialybę atsiveria perspektyvios galimybės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Saugus ir sveikatai palankus maistas – vienas svarbiausių globalių iššūkių, kurį sprendžia maisto mokslininkai ir technologai. Šioje studijų programoje studentai įgyja ateities maisto technologui būtinų tarpdisciplininių kompetencijų ir gebėjimų maisto chemijos, mikrobiologijos, mitybos, technologijų ir inžinerijos srityse. Tai geriausiai maisto technologijų srities specialistus parengianti bakalauro studijų programa Lietuvoje, kuriai suteiktas tarptautinis „EQAS-Food Label“ kokybės ženklas. KTU yra vienintelis universitetas Baltijos šalyse, vykdantis šiuo kokybės ženklu akredituotas tarptautinio lygio studijas. Bakalauro studijos – tai pirmas, bet labai svarbus žingsnis, po kurio Cheminės technologijos fakultete atsiveria tik dar platesnės – magistro ir doktorantūros – studijų galimybės.
„Visi magistro ir doktorantūros studijų studentai turi galimybę išvykti bei įgauti patirties užsienio universitetų laboratorijose. Šiuo metu Ispanijoje du magistrantai dirbo būtent su iš uogų išspaudų išskirtomis medžiagomis, jas pritaikant desertinių jogurtų gamybai. Rejunjono saloje (Prancūzija) doktorantė stažuotės metu tiria tokių medžiagų antivirusines savybes (planuojama tęsti tyrimus ir su koronavirusu) bei citotoksiškumą. Kita doktorantė Portugalijoje nustatė, kad kai kurios išspaudų medžiagos gana efektyviai slopina vėžinių ląstelių plitimą.
Ignas Mackėla, kurio magistrantūros darbas taip pat buvo iš šios srities, po studijų gavo darbą įmonėje „Amilina“ (šiuo metu – „Roquette Amilina“), o dabar yra paskirtas vadovauti vienai iš gamyklų Prancūzijoje, priklausančiai tarptautinei įmonių grupei „Roquette“, lyderiaujančiai augalinės kilmės ingredientų tiekime įvairioms industrijoms visame pasaulyje.
Taigi, kiek pasiimsite iš studijų, priklauso tik nuo jūsų. Mūsų studijas baigę absolventai ne tik dirba pažangiose įmonėse, bet ir dalyvauja jas kuriant“, – pasirinkti savo ateities kelią apgalvotai skatina KTU profesorius dr. P. R. Venskutonis.
Užsakymo nr.: PT_84463925