5 būdai, kaip efektyviai mokytis

Turėk aiškų planą. Prieš pradedant mokytis susidaryk planą, ką reiks išmokti, perskaityti, parašyti ir nusistatyk tam terminus. Išskirk dalykus, kurie yra svarbesni ir kuriems gali tekti skirti daugiau laiko. Pradėjęs mokytis pagal planą, pamatysi, kad viskas einasi daug greičiau ir išmoksti gerokai daugiau. Tai yra disciplina, kurios laikantis kyla pasitikėjimas savimi, kad „aš galiu” atlikti tai, ką užsibrėžiau.

Visada šalia turėk tvarkaraštį ir užrašų knygelę, kurioje surašyti planai ir užduotys. Svarbu vienu mokymosi ciklu susitelk ties vienu dalyku ir nesiblaškyk tarp skirtingų temų.

Kokybiškos poilsio pertraukėlės. Mokymasis ilgą laiką nedarant pertraukų per daug apkrauna smegenis ir nėra veiksmingas. Klaipėdos universiteto psichologė V. Tarozienė pabrėžia, kad pertraukėlės yra reikalingos smegenims, nes jų metu apdorojoma ir „sudėliojama į lentynėles“ gauta informacija.

Ilsintis atsitrauk nuo knygų, konspektų ir paklausyk mėgstamos muzikos, padaryk keletą fizinių pratimų ar užkąsk. Po 2-3 mokymosi valandų rinkis fizinę veiklą: išeik pasivaikščioti į lauką, pasivažinėk dviračiu, riedučiais ar tiesiog įkvėpk gryno oro. Taip pat atsimink, kad daugiau 6 valandų įtempto mokymosi per dieną yra praktiškai neįmanoma. Jei pertraukų nedarome, nuovargis didėja, o darbingumas mažėja. Pailsėjus, pagerėja gebėjimas susikaupti.

Nepamiršk reguliariai sportuoti – tai geriausia ir pirmo pasirinkimo priemonė kovojant su stresu. Fiziniai pratimai gryname ore padės prisotinti kraują deguonimi, pagerinti smegenų kraujotaką, kuri tiesiogiai lemia dėmesio ir atminties efektyvumą.

Intensyvaus mokymosi laikotarpiais svarbu reguliariai ir sveikai maitintis. Nepatingėk pasiruošti sveikų užkandžių, nepraleisk pagrindinių valgymų. Šiuo laikotarpiu smegenys intensyviai dirba, tad joms reikia pakankamo kiekio gero kuro. Nepiktnaudžiauk saldumynais, energetiniais gėrimais – jie sukelia stiprius cukraus lygio kraujyje svyravimus, didina emocinį nestabilumą, nerimastingumą, dirglumą.

Venk visko, kas gali blaškyti dėmesį. Tyrimai rodo, kad jaunas žmogus Facebook'e, Instagram’e ar tiesiog naudojantis mobiliuoju telefonu praleidžia net iki 16 val. per dieną. Tad norint produktyviau mokytis – pakanka tiesiog išjungti telefoną, Skyp’o, Facebook’o programas ir kitus su mokymosi medžiaga nesusijusios informacijos šaltinius. Reikia suvaldyti ir savo „vidinį triukšmą“, neleidžiant mintims nuklysti nuo mokymosi tikslo. Susikurti sau patogią ir priimtiną mokymosi erdvę.

Susigalvok apdovanojimų sistemą. Įsivardink tarpinius tikslo etapus. Susitark su savimi, kad įsisavinus nusistatytą medžiagos kiekį, nusipelnysi kažko malonaus (pabendrausi su draugais ar užsiimsi mėgstama veikla).

Klaipėdos universiteto nuotr.

Skirk pakankamai laiko miegui. Būtinas mokymosi ir poilsio rėžimas. Kokybiškas miegas reikalingas mokymuisi, gerai atminčiai ir naujai įžvalgai. Miegant nepakankamai, negalėsi susikaupti ar greitai reaguoti. Išsimiegojęs žmogus daug lengviau susitvarko su savo emocijomis, jaučiasi ramesnis, stabilesnis ir tiesiog laimingesnis. Per parą turėtum miegoti 7 valandas, idealiu atveju - 9 valandas. Patartina eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku. Bent porą valandų prieš miegą, reikėtų vengti naudotis telefonu, kompiuteriu ar žiūrėti televizorių.

Ką daryti, jei praradai motyvaciją?

Nekaltink savęs. Visų pirma reikia priimti faktą, kad esi praradę motyvaciją. Savimotyvacija ir gebėjimas įprasminti savo veiklą yra įgūdis, jį galima stiprinti. Būk atidus istorijoms, kurias kasdien sau pasakoji. Jei nežinai, ko nori – analizuok savo mintis, kasdienes situacijas. Patyrinėk, kuo domintis pabunda noras gilintis į tą sritį. Suprask, kad viskas prasideda ir baigiasi mūsų galvose. Tad atsakingai pasirink mintis, kurias sau kartoji – būtent nuo jų priklausys tavo motyvacija.

Gali pasidaryti ir savo gyvenimo vizijos koliažą, susiklijuoti paveiksliukus arba nupiešti piešinius, kurie iliustruotų savijautą ir gyvenimo aplinkybes pabaigus mokslus. Pasikabink tai matomoje vietoje ir kai kils vidinis pasipriešinimas mokytis – pažvelk į jį ir prisimink, dėl ko tai darai.

Nesilygiuok į kitus ir nepaleisk svajonės. „Svajoju būti gydytoja“, „Kai užaugsiu būsiu žurnalistu“– jau vaikystėje emocijų ir įspūdžių vedami piešiame sau profesinį kelią. Artėjant mokyklos baigimui šie norai kartais pasimeta tarp daugybės ramybės neduodančių klausimų. Rinktis solidžiai apmokamą darbą ar klausyti širdies? Sekti tėvų pavyzdžiu, o gal paklausyti draugo patarimo?
Kad nereiktų ateityje blaškytis ir būtum sėkmingu profesionalu, klausyk savo širdies balso, aiškiai įsivardink svajones ir atkakliai jų siek. Klaipėdos universiteto psichologė, dirbdama su studentais, pastebi, kad svajonės niekur nedingsta: pasiveja, kad ir po dvidešimties ar daugiau metų. Specialistė pataria suprasti, kad studijos tęsiasi ne savaitę ir ne dvi. Tai panašu į ilgą bėgimo maratoną, kuriam įveikti prireikia nemažai fizinių ir dvasinių jėgų.

Rūpinkis savo kūnu ir protu. Atrask būdų, kaip galėtum mažesniais ar didesniais žingsneliais, bet svarbu sistemingai mokytis ir judėti į priekį. Daryk tai, ką gali padaryti šiandien ir tiek, kiek pajėgi. Nustebsi, kai po kurio laiko atsigręžęs atgal pamatysi, kiek daug nuveikta.

Išsirink studijas, kurios leis pildytis svajonėms. Klaipėdos universitete studentams siūlomos 28 bakalauro ir 32 magistro studijų programos. Unikali universiteto geografinė padėtis leidžia vystyti tokias išskirtines studijų ir mokslo kryptis, kurių nėra kituose šalies universitetuose: laivybos ir uostų inžinerija, hidrologija ir okeanografija, radiologija, archeologija ir istorija, biologija ir jūros biotechnologija.

Daugiau apie studijas rasite čia.