Išvykstant atostogų svarbu ne tik užrakinti duris
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas teigia, kad dažniausiai gyvenamuosiuose namuose gaisrai kyla dėl aplaidumo ir technikos nepriežiūros.
„Visų pirma, dažnai jų priežastimi tampa netvarkingos krosnys, nevalyti dūmtraukiai ir neteisingas jų naudojimas. Antra pagal dažnumą priežastis – neatsargus žmonių elgesys, toks kaip be priežiūros paliktas maistas, rūkymas lovoje, vaikų išdykavimas su ugnimi ir panašiai. Taip pat nereikėtų pamiršti ir netvarkingos instaliacijos ar įvairių jos gedimų“, – priežastis aiškina jis.
Priešgaisrinės apsaugos specialistas priduria, kad gaisrų priežastimi gali tapti ir gamtos reiškiniai ar kiti nuo žmogaus nepriklausantys veiksniai.
Vis tik, net nuo žmogaus nepriklausančio gaisro pavojaus galima išvengti, jeigu namais bus tinkamai rūpinamasi. „Turime būti rūpestingais savo namų šeimininkais – tai reiškia, kad karts nuo karto reikia profilaktiškai patikrinti, ar elektros instaliacija yra tvarkinga, ar dūmtraukiai švarūs ir panašiai“, – sako A. Gudžiauskas.
Be to, pasak jo, reikėtų imtis ir prevencinių priemonių ilgesniam laikui išvykstant iš namų. „Išvykdami atostogauti, nepamirštame užrakinti durų, nes bijome vagių – baimindamiesi, kad kažką iš namų išneš, pasirūpiname gera spyna. Tačiau retai susimąstome, kad tai nėra vienintelė grėsmė: gaisras, tarkime, kilęs nuo elektros įrenginių, gali kilti ir nesant namuose“, – perspėja specialistas.
Jis priduria, kad išvykstant atostogų iš elektros lizdo reikėtų išjungti visus prietaisus. „Šaldytuvo ar šaldiklio galbūt ir nepavyks išjungti, tačiau tą reikėtų padaryti su visais prietaisais, kurių nepertraukiamas veikimas nėra būtinas. Vis dėlto, jeigu žmonės išvyksta tikrai ilgoms atostogoms, rekomenduojame net ir šiuos prietaisus išjungti“, – priduria A. Gudžiauskas.
Priešgaisrinės saugos specialistas primena ir tai, jog būtina patikrinti, ar visi langai uždaryti – perkūnijos atveju palikus juos atvirus, taip pat atsiranda gaisro pavojus. Be to, svarbu pasirūpinti ir įsirengti žaibosaugos sistemą.
Gali apsaugoti paprastas prietaisas
Aurimo Gudžiausko teigimu, vienas paprasčiausių būdų jaustis saugesniems – autonominiai dūmų detektoriai. „Žinoma, gaisrų kiekio jie nesumažina, tačiau gali padėti apsisaugoti pačiam žmogui. Mes stebime žuvusių gaisruose statistiką ir pamatėme, kad praėjusiais metais, įsigaliojus privalomam reikalavimui turėti detektorius namuose, per metus žuvusių gaisruose sumažėjo beveik 20 proc.“, – sako jis.
Priešgaisrinės saugos specialistai taip pat pastebėjo, kad daugiau nei 90 proc. gaisrų kyla būtent gyvenamosios paskirties pastatuose, dažniausiai – naktį, kai žmonės miega. „Būtent todėl autonominiai dūmų detektoriai yra efektyviausia priemonė – įsijungus garsiniam signalui miegantys gyventojai – prižadinami“, – pasakoja A. Gudžiauskas.
Įstatymas, reikalaujantis kiekvienuose namuose turėti autonominius dūmų detektorius, įsigaliojo prieš kiek daugiau nei metus – 2018 m. gegužės 1 dieną. Tačiau pastebėta, kad pardavimų padaugėjo dar prieš įvedant šį reikalavimą.
„Lietuvos gyventojai žaibiškai sureagavo į valstybės planuotą įvesti naują nuostatą. Rūpindamiesi savo ir artimųjų saugumu, žmonės dar gerokai prieš įsigaliojant įstatymui stengėsi įsigyti dūmų detektorių. Ženklų pardavimų augimą pastebėjome jau nuo 2018 m. vasario – likus keliems mėnesiams iki privalomo įrengimo“, – sako Statybų ir namų remonto konsultanto „Senukų“ „Proficentro“ kategorijos vadovė Inesa Sasnauskaitė.
Pasak jos, pardavimai šiuo laikotarpiu išaugo dešimtis kartų.
Svarbu parinkti tinkamą vietą ir reikiamą kiekį
Tiesa, norint įsirengti dūmų detektorius, reikėtų žinoti keletą reikalavimų: gyvenantys bute privalo turėti bent vieną. Įmonės atstovė išskiria, kad geriausia vieta detektoriui įrengti – bendra erdvė, apimanti didžiausią plotą arba esanti arčiausiai miegamųjų kambarių: gaisro atveju jis prabudintų žmones.
Gyvenamajame name dūmų detektoriai turėtų būti kiekviename aukšte. Tačiau, saugiausia dūmų detektorius įsirengti kiekviename kambaryje, kuriame yra miegama.
I. Sasnauskaitės teigimu, dūmų detektorius įprastai prižiūri iki 60 kv. m. dydžio erdvę – didelio ploto, sudėtingoms formos ir ilgoms patalpoms, tokioms kaip koridoriai ar laiptinės, gali prireikti kelių dūmų detektorių.
„Geriausia vieta įrengti detektorių – pats kambario centras. Prietaiso matymo lauko neturėtų užstoti kliūtys, nereikėtų jo statyti šalia viryklės, židinio ar šildytuvo – tinkamam jo darbui gali sutrukdyti drėgmė, dulkės ar, tarkim, iš židinio sklindantys dūmai“, – priduria ji.
Kaip išsirinkti tinkamą?
Parduotuvėje autonominių detektorių kainos svyruoja nuo kelių iki keliasdešimt eurų. Įmonės atstovės teigimu, tai priklauso nuo komplektacijos. „Vienų detektorių baterija veikia vienerius metus – po to ją reikia pakeisti. Kiti turi integruotą 10 metų veikiantį elementą, kurio keisti nereikia, pasibaigus baterijai detektorius yra tiesiog išmetamas“, – pasakoja specialistė.
I. Sasnauskaitė priduria, kad pirkėjui rūpintis niekuo nereikia: visų detektorių komplektuose yra ir tvirtinimo elementai. Tiesa, jeigu nenorima gręžti skylių, detektorių galima tvirtinti specialiu magnetiniu laikikliu.
Ji teigia, kad asortimente galima rasti skirtingų dydžio detektorių: yra ir įprastų, ir mažesnio diametro. Be to, galima rasti detektorių, padėsiančių apsisaugoti ir nuo kitų grėsmių: vandens, dujų nuotėkio ar smalkių.
Tačiau renkantis apsaugos įrenginius namams reikėtų atkreipti dėmesį į keletą svarbių aplinkybių – reikalingas priešgaisrinis apsaugos lygis priklauso nuo jūsų gyvenamo ploto vietos ir jos specifikacijų. Tarkime, jeigu gyvenate daugiabutyje, jums pakaks detektoriaus, reaguojančio į padidėjusį dūmų kiekį.
„Vis tik, jeigu namie yra židinys ar krosnis, reikėtų įrengti ne tik dūmų, bet ir smalkių detektorių, kuris turi papildomus daviklius ir fiksuoja pavojingą anglies monoksido kiekį. Šiam detektoriui suveikus, žmogus privalo nedelsiant palikti namus ir kviesti pagalbą, kitaip galite apsinuodyti smalkėmis“, – kalba „Senukų“ „Proficentro“ kategorijos vadovė.
Patalpose, kuriose veikia dujiniai katilai ar viryklės, reikėtų detektorių, fiksuojančių suskystintų ir gamtinių dujų bei jų mišinių nuotėkius. Pasak įmonės atstovės, tokio tipo prietaisą reikėtų statyti namuose, kuriuose gyvena vaikai ir pagyvenusio amžiaus asmenys.
Be to, jeigu būtinai norite įsirengti detektorių virtuvėje, garaže ar kitoje patalpoje, kurioje gali būti natūraliai išsiskiriančių dūmų – galite rinktis temperatūros jutiklį. Ši gaisrinė signalizacija reaguoja į karštį, o ne dūmus, dujas ar ugnį. „Šis jutiklis aktyvuojamas tada, kai oro temperatūra pasiekia tam tikrą tašką – gaisro atveju turėsite keletą papildomų sekundžių, per kurias galėsite palikti patalpa ar išsikviesti pagalbą“, – priduria I. Sasnauskaitė.
Užsakymo nr.: PT_81672739