Kodėl namus palieka šiluma?
Kaip sako energetikos ekspertas, šiluma iš namų „išeina“ dėl įvairių priežasčių. Pasak jo, pirmiausia paaiškinimų reikėtų ieškoti gamtoje, mat ji dingsta dėl fizikinių dėsnių.
„Žiemą mums reikia gyventi šilčiau nei yra lauke, o vasarą – atvirkščiai, šiek tiek vėsintis, kad nebūtų per karšta. Temperatūrų skirtumą tarp lauko ir vidaus bando sulyginti galiojantys fizikiniai dėsniai. Jeigu neturėtume izoliuotų sienų ar langų, tai vidaus temperatūra labai greitai taptų tokia, tokia yra lauke. Tačiau būtent dėl tų fizikinių dėsnių šiluma ir dingsta iš namų: per sienas, langus, stogą ar duris“, – priduria jis.
Be to, šiluma namus gali palikti ne tik per įvairiausias ertmes, bet ir per vėdinimo sistemą.
„Dažniausiai senuose pastatuose vyksta natūralus vėdinimas, nes yra įrengti kaminėliai arba oro kanalai. Per juos oras iš lauko į vidų patenka nekontroliuojamai ir taip užtikrinama jo kaita. Naujuose pastatuose vėdinimas atliekamas mechaniniu būdu – tam tikras įrenginys priverstinai paima orą iš lauko, tiekia jį į vidų, o tada iš vidaus išmeta laukan. Šiam vėdinimui taip pat reikalinga energija ir prarandama dalis šilumos“, – pasakoja T. Dauskurdas.
Pasak jo, šiluma iš namų neišvengiamai „išeina“ ir tada, kai yra varstomi langai ar durys, susimaišius lauko ir vidaus orui. Daugiausia šilumos dėl varstymo praranda tie gyventojai, kurie turi sudvejintas lauko duris, mat per jas patekimas į patalpas užtrunka ilgiausiai.
Atkeliauja ne tik radiatoriais
Inžinieriaus teigimu, svarbu atkreipti dėmesį, kad į namus šiluma patenka ne tik per šildymo sistemas. Ji taip pat atkeliauja per langus, mat per juos patekę saulės spinduliai taip pat apšildo individualų namą ar butą.
„Šilumą atneša ir žmonės. Vieno asmens išskiriama šiluma yra prilyginama senai, 80 vatų stiprumo kaitrinei lemputei. Galima sakyti, kad viena sena pastate deganti lemputė išskiria tiek pat šilumos, kiek jose esantis žmogus, o kuo intensyvesne veikla jis užsiima – tuo daugiau šilumos išspinduliuoja“, – apie šilumos patekimą į namus pasakoja „Sweco Lietuva“ inžinierius.
Šilumą išsaugoti galima patiems
Kalbėdamas apie sandarumą ir šilumos išsaugojimą, Tomas Dauskurdas pabrėžia, kad visų pirma svarbu statyti sandarius pastatus. Jis priduria, kad anksčiau apie tai niekas negalvodavo, tačiau dabar, kai vis daugiau kalbama apie ekologiškumą, būtent energijos ir šilumos taupymui skiriama daug dėmesio.
„Sovietiniais laikais šiluma buvo itin pigi, tad niekas per daug nesuko galvos. Žmonės nemanė, kad atsiras poreikis statyti sandarius pastatus. Tačiau dabar kreipiama daug dėmesio į tai, kad šiluma brangsta, o šildant teršiama aplinka, tad stengiamasi visaip šilumą taupyti. Todėl nauji gyvenamieji namai – nepralaidūs, jų sandarumo rodikliai tikrinami specialiu testu“, – kalba pašnekovas.
Tačiau, pasak eksperto, daugiau šilumos galima nesunkiai išsaugoti ir senesnės statybos individualiuose namuose.
„Jeigu mes norime sustabdyti ir išsaugoti šilumą, kuri iškeliauja iš patalpų per langus, duris ar stogą, turime gerinti jų šilumines savybes. Daugiausia nesandarių vietų yra languose, tad rekomenduojama prieš kiekvieną šildymo sezoną juos pamėginti sureguliuoti. Yra tam tikri specialistai, kurie tai atlieka. Taip langai tampa mažiau pralaidūs orui ir išeina mažiau šilumos. Tą patį reikėtų padaryti su lauko durimis“, – pataria T. Dauskurdas.
Vis dėlto, daugiau paprastų būdų, kaip pačiam namą padaryti sandaresnį – nėra, mat sunku atrasti neakivaizdžias vietas, pralaidžias orui. Tačiau inžinierius priduria, kad šią problemą galima lengvai išspręsti ir sandarumo testą atlikti ne tik naujos, bet ir senos statybos name – jo metu nustatoma, kurioje vietoje išeina oras. Ištyrus, kuriose pastato vietose išeina šiluma, galima pabandyti jas remontuoti ar pagerinti sandarumą.
Paslaptis – žinoti, kada uždengti radiatorių
Žmonės, gyvenantys senesnės statybos namuose, dažnai neturi galimybių individualiai reguliuoti šilumą. Pasak specialisto, senesni pastatai buvo suprojektuoti taip, kad neapsikentus karščio namuose būtų galima tiesiog atsidaryti langą. Tačiau, kaip sako T. Dauskurdas, išeičių galima rasti ir čia.
„Rekomenduočiau neužstatyti ir neapdengti šilumos prietaisų, kurie yra bute. Kitu atveju radiatorius nebeišskirs tiek daug šilumos. Ir atvirkščiai – jeigu jūsų namuose yra per karšta, neskubėkite atidaryti langų. Tokiu atveju kaip tik galima radiatorius šiek tiek uždengti ir taip sumažės šilumos srautas. Jums nebebus taip karšta, o šiltas vanduo tiesiog toliau nutekės į šilumos punktą ir nebus naudojamas be reikalo. Saulėtomis dienomis išeidami atidenkite langus, kad per juos patektų natūrali šiluma“, – pataria jis.
Be to, inžinierius rekomenduoja atkreipti dėmesį į tai, ar jūsų laiptinė – šildoma. Pasak jo, žmonės vis dažniau atjungia šildymą laiptinėje tam, kad sutaupytų pinigų. Tačiau tokie sprendimai kenkia tiek patiems gyventojams, tiek pastatui.
„Laiptinėje atjungus šildymą, temperatūra nukrinta gerokai žemiau nei buvo numatyta projektuojant pastatą. Dėl to name gali atsirasti drėgmės, pelėsio. Kitas neigiamas dalykas yra tas, kad visi butai, kurie ribojasi su laiptine, pradeda šalti, nes šildymo sistemos nebuvo pritaikytos padengti šilumos nuostolių, atsirandančių butuose, kurie ribojasi su laiptine“, – sako Tomas Dauskurdas.
Pasak jo, gyvenant senesnės statybos daugiabutyje galima ieškoti kompromisų su kaimynais ir susitarti, kuriuo metu būtų optimaliausia sumažinti šilumą, o kuriuo – padidinti. Tačiau specialistas ragina nepamiršti, kad kai kurie gyventojai namuose praleidžia daugiau laiko nei kiti, tad sprendimas turi būti bendras.
Užsakymo nr.: PT_82959213