Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos direktorius Andrius Bagdonas pasakoja, kad „žaliasis“ (tvarus) pastatas skiriasi poveikiu žmogaus sveikatai ir mus supančiai aplinkai.

„Tokio pastato apibrėžimas apima sveiką mikroklimatą, komfortą, ilgaamžiškumą ir ekonomiškumą, kurie dažnai matuojami energetiniu efektyvumu ir priežiūros kaštais. Svarbu ir tai, jog toks pastatas statomas racionaliai vartojant gamtos išteklius visuose jo gyvavimo ciklo etapuose: nuo vietovės parinkimo, projektavimo, statybos iki eksploatavimo bei atnaujinimo ar gyvavimo pabaigos“, – aiškina A. Bagdonas.

Projektuojant, statant ir vertinant tvarius pastatus, yra pasitelkiamos savanoriškos pastatų sertifikavimo, reitingavimo ir viešinimo sistemos.

Draugiški aplinkai ir žmonėms

„Pastatų poveikį aplinkai galima sumažinti taikant pažangius energiją taupančius konstrukcinius sprendimus, perdirbant ir pakartotinai naudojant statybines medžiagas ir produktus, taip mažinant atliekų kiekį“, – pasakoja Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos direktorius.

Statistiškai, Europoje žmonės net 90 proc. laiko praleidžia patalpose, todėl, visų pirma, tvariuose pastatuose stengiamasi užtikrinti didelį natūralios šviesos kiekį, pakankamą šviežio oro kiekį, gerą akustiką.

„Tyrimais įrodyta, kad dirbant tokiame sveikatai palankiame pastate, padidėja darbuotojų našumas, rečiau neatvykstama į darbą dėl ligos. Dauguma tvarių pastatų poveikio sveikatai tyrimų atlikta biuruose, tačiau daugelis kriterijų puikiai tinka ir gyvenamiesiems namams“, – tikina A. Bagdonas.

Pasak jo, A+ klasės energetinio efektyvumo pastatai, atliekų rūšiavimas, atsinaujinančios energetikos šaltiniai, elektromobiliai jau tapo kasdienybe, todėl natūralu, kad NT vystytojai nuolat diegia naujas technologijas ir taiko aukštesnius kokybės standartus, leidžiančius išsiskirti konkurencingoje rinkoje.

Kalbėdamas apie „žaliųjų“ pastatų inovatyvumą, A. Bagdonas pabrėžia, jog vienas iš svarbiausių tokių pastatų akcentų – jų apšildymas.

„Geoterminis šildymas, saulės energijos kolektoriai, biomasę deginančios krosnys – bene populiariausios „žaliosios“ alternatyvos apšildant patalpas bei ruošiant karštą vandenį. Vandeninių šildymo ir vėsinimo sistemų subalansavimas taip pat lemia šiluminės aplinkos parametrus – oro temperatūrą, santykinį drėgnumą, oro judėjimo greitį, šiluminės spinduliuotės temperatūrą, kurie turi tiesioginę įtaką žmogaus kūno komfortui ir darbingumui“, – teigia pašnekovas.

Daugiabučiai – ne išimtis

Nors Vilniuje gausu „žalių“ biurų, netolimoje ateityje miestą papuoš gyvenamieji daugiabučių tipo pastatai, kurie atitiks visus tvaraus pastato reikalavimus.

„Žvėryne, Baltupiuose, Užupyje dar tik praėjusiais metais pradėti projektuoti ir statyti pirmieji „žalieji“ daugiabučiai. Tai – pirmieji Lietuvoje gyvenamosios paskirties pastatai, kuriuose bus diegiami ne tik ekonomiški, bet ir aplinką bei žmogaus sveikatą tausojantys šiuolaikiški sprendimai – šildymas, neišskiriantis kenksmingų medžiagų, apsauga nuo ore tvyrančių toksinų patekimo, natūrali šviesa ir panašiai“, – pasakoja A. Bagdonas.

Anot jo, dabar tampa įprasta vertinti Vilniuje statomų biurų, viešbučių ir kitų komercinės paskirties objektų tvarumą, todėl gyvenamųjų namų tvarumo vertinimo proveržio laukiama per artimiausius 2–3 metus.

„Vystant prestižinius daugiabučių projektus ypač konkurencingoje rinkoje, nebeužtenka vartotojams pasiūlyti puikios vietos ar aukštos energetinės klasės – vis daugiau daugiabučių bus statomi remiantis tvarumo principais, naudojant pažangiausias technologijas bei kokybiškas medžiagas. Be to, „žalieji“ pastatai ilgainiui nuvertės mažiau, jie bus likvidesni, o jų eksploatavimo sąnaudos – mažesnės“, – teigia Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos direktorius.

Vienas „žaliausių“ pastatų Vilniuje

Vienas tokių pastatų – sostinėje įsikūręs verslo centras „3 burės“. Tai – A klasės, 3 biurų kompleksas strateginėje Vilniaus verslo vietoje šalia Konstitucijos prospekto.

Pasak verslo centro vadovės Rūtos Narutavičės, patalpos atnaujintos taip, kad atitiktų visus tvaraus pastato reikalavimus – įrengtas moderniausias apšvietimas, įdiegtos pažangiausios technologinės ir gaisrinės sistemos, naudojant dar aukštesnio lygio medžiagas, atnaujintos sienos, lubos, grindys.

Saulės kolektoriai ant stogo, elektromobilių įkrovimo vietos, specialūs reikalavimai pastato valymo priemonėms, tik ekologiški dažai naudoti sienoms ir luboms ar net nustatytas kiekis pastate bei prie jo esančios augalijos. Dėl šių ir panašių sprendimų pernai šiam pastatui buvo suteikti aukščiausios klasės ekologiškumo ir tvarumo kriterijus patvirtinantys „LEED Platinum“ bei „LEED O&M Platinum“ aplinkosaugos sertifikatai. Lietuvoje tokius sertifikatus turi vos keli verslo centrai.

Pastate oro srautas, šildymas ir vėsinimas yra reguliuojami atskirai kiekviename aukšte ir biure, atsižvelgiant į darbuotojų poreikius. Biuruose įrengti E7 klasės filtrai apsaugantys nuo lauke esančių dulkių ir alerginių susirgimų. Visuose biuruose įrengti multifunkciniai atsidarantys fasado langai su saulės ir šilumos kontrole – atspindintys saulės šviesą ir energiją.

„Biurų kompleksą šildo ir vėsina geoterminė katilinė, žiemą naudojanti žemės gelmių šilumą, o vasarą – šilumą iš pastato nukreipianti į žemės gelmes, taip vėsindama patalpas. Taupant šilumos energiją, pastate veikia vėdinimo įrengimai su aukšto efektyvumo šilumogrąža, kurie žiemos metu neleidžia šaltam orui iš lauko patekti tiesiai į patalpas.

Negana to, pastatas yra ne tik draugiškas aplinkai, bet ir jame dirbančių žmonių sveikatai.

„Teigiamą poveikį duoda ne tik technologiniai sprendimai, bet ir „minkštosios“ priemonės – darbuotojų įpročių keitimas sveikos gyvensenos link. Todėl „burių“ biuruose dirbantys žmonės skatinami atsisakyti rūkymo arba bent jau nekenkti nerūkantiems, daugiau judėti, važinėti dviračiais arba elektromobiliais. O tai, be abejo, ilgalaikėje perspektyvoje naudinga visam miestui ir visuomenei“, – sako R. Narutavičė.

Užsakymo nr.: PT_82609887