Pagrindinis taršos šaltinis
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė sako, kad kalbant apie miestus ir jų dalis, kuriose yra gana plačiai išvystyta pramonė, taršos šaltiniu gali tapti gamyklos. Tačiau dažniausiai vietovėse, kuriose yra didelė žmonių populiacija, anot specialistės, pagrindinis teršėjas yra motorizuotos transporto priemonės.
„Degalus vidaus degimo varikliams naudojančios transporto priemonės išskiria keletą pagrindinių toksinių medžiagų: azoto ir sieros oksidus, anglies dvideginį bei kietąsias daleles. Azoto ir sieros oksidai sukelia tam tikrus kvėpavimo sistemos pažeidimus, dėl kurių gali išsivystyti kraujagyslių ir širdies ligos“, – teigia I. Taraškevičienė.
Tačiau, pasak jos, šiais laikais daugiausiai dėmesio ir susirūpinimo kelia būtent kietosios dalelės ir jų poveikis žmogaus organizmui.
„Mokslininkai, pasaulinės sveikatos organizacijos kalba, kad būtent kietosios dalelės kelia didžiausią pavojų žmonių sveikatai. Šios kancerogeninės medžiagos, kurios išsiskiria natūraliai, deginant iškastinį kurą ar įvairių pramoninių procesų metu, patekusios giliai į žmogaus kvėpavimo takus gali net tik sukelti kvėpavimo ar kraujotakos sutrikimus, bet ir vėžinius susirgimus“, – pasakoja NVSC atstovė.
Oro kokybė
Aplinkos apsaugos internetiniame tinklalapyje galima rasti Lietuvos oro kokybės žemėlapį, kuriame kiekvieną dieną, pasitelkus specialių stotelių duomenis, yra atnaujinamas oro užterštumo lygio indeksas.
„Apibendrinus stotelių duomenis, galima pasakyti, kad tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje, tiek
Kaune (išskyrus Petrašiūnų rajoną, kuris yra ir pramoninis, ir tankiai apgyvendintas), užterštumas dažniausiai viršija ribą vietose, esančiose prie gatvių. Visgi, lyginant Lietuvos ir kitų Europos šalių didmiesčius, mūsų miestai yra labai neblogoje padėtyje, o jei palygintume su Azija, kvėpuojame fantastiškai švariu oru“, – teigia I. Taraškevičienė.
Ir nors situacija, kalbant apie oro užterštumą Lietuvoje, toli gražu nėra tragiška, pasak Visuomenės sveikatos skyriaus vedėjos, žmonės visada nori kuo švaresnio oro savo namuose, gamtoje, ar išėję į gatvę.
„Dėl šios priežasties turėtume lygiuotis į Skandinavijos šalis, kurių miestuose, ypatingai jų centruose, judėjimas daugiausiai vyksta be motorizuotų transporto priemonių. Na, o augalija ir ypatingai medžiai yra vieni iš efektyviausių natūralių oro užterštumo mažinimo pagalbininkų“, – teigia NVSC atstovė.
Pasaulio plaučiai
Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) prof. dr. G. Stauskis aiškina, kad medžiai yra gyvosios gamtos elementai, kurių viena iš paskirčių yra suteikti gaivesnio oro žmonėms bei apsaugoti juos nuo dulkių ir kietųjų dalelių sklidimo.
„Efektyviausi kietųjų dalelių surinkėjai yra lapuočiai. Kai dulkės nusėda ant medžių lapų, o lietus jas tiesiog nuplauna, jos nuteka į žemę, o ne patenka į mūsų plaučius. Galima drąsiai sakyti, kad už medžius niekas geriau su tokia užduotimi nesusitvarko. Tarp medžių geriausiai tokį procesą atlieka didžialapiai medžiai, pavyzdžiui, liepos.
Be to, medžiai sugeria ir ore esantį anglies dioksidą bei išskiria deguonį. Tai – mažas pasaulio stebuklas, dėl kurio sukasi pasaulis. Kuo medžių tankumas vienoje vietoje yra didesnis, tuo daugiau anglies dvideginio yra perdirbama ir tuo švaresniu deguonimi galime kvėpuoti“, – apie žaliųjų plotų naudą pasakoja G. Stauskis.
Pavojus, kurio galime išvengti
G. Stauskio pasiteiravus, kurioje vietoje Europos mastu yra Lietuva, kalbant apie žaliuosius plotus, profesorius teigia, kad kol kas esame vieni iš lyderių, tačiau ar šią poziciją pavyks išlaikyti, priklausys nuo mūsų pačių.
„Dažnai girdime, kad lūžta medžiai. Tai – signalas, kad daug metų jie buvo tiesiog neprižiūrimi. Kiek žinau, dabar savivaldybės deda daug pastangų, kad medžiai būtų prižiūrimi tinkamai. Tikiuosi, kad taip bus daroma ir ateityje. Pavyzdžiui, Vilniuje turime tikrai didelį kiekį žaliųjų plotų. Gal ne visi jie yra sutvarkyti iki tokio lygio, kokio mes norėtume, bet kartais visko takeliais ir suoliukais apstatyti gal ir nereikėtų, nes tokiu būdu sumažintume apsaugą.
Nereikia pamiršti ir tvarios gamtos priežiūros – kur nėra poreikio, nereikėtų pjauti visos vejos, svarbu tausoti gamtinius išteklius, puoselėti ekologišką sodininkystę ir panašiai. Lietuviai kartais neįvertina to, ką turi, bet į mūsų šalį atvykstantys svečiai iškart pastebi žalumos gausą“, – sako profesorius.
G. Stauskis, kalbėdamas apie medžiams tenkančius išbandymus mieste, užsimena, kad šie, atlikdami oro švarinimo funkcijas, gauna nemažą kiekį taršalų, todėl jų gyvenimo amžius trumpėja.
„Palyginus mieste ir pamiškėje augančių medžių gyvavimo ciklą, pastebima, kad natūralioje aplinkoje medžių biologinis amžius kur kas ilgesnis. Visgi, dabar medelynai veisia naujas rūšis, kurios yra atsparesnės miesto sąlygoms ir taršai“, – pasakoja specialistas.
Kol Lietuvoje galime kvėpuoti švariu oru, Azijos didmiesčiai skęsta smoge ir dulkėse. Kad netolimoje ateityje taip nenutiktų ir pas mus, profesoriaus teigimu, reikia ypatingai branginti žaliuosius plotus.
„Tiesiog žmonės neturėtų to leisti. Jeigu pažiūrėsime į Europos kraštovaizdžio architektūros ir dendrologinių sprendimų lyderius, visuotinai pripažinti yra olandai, danai, tačiau jų miestai yra labai urbanizuoti ir natūralių žaliųjų plotų ten beveik nėra. Todėl jie tai atkūrinėja dirbtinai, bet tam reikia daug laiko ir didelių investicijų. Labai tikiuosi, kad mums kažko panašaus daryti neprireiks, todėl privalome saugoti ir protingai naudoti tai, ką turime“, – įsitikinęs G. Stauskis.
Užsakymo nr.: PT_82608181