Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė sako, kad Lietuvoje nėra jokios teisinės galimybės neorganizuotai deginti bet kokias atliekas net ir savo valdose. „Sklypuose, privačių namų kiemuose, soduose deginti atliekas yra griežtai draudžiama. Tokia veikla gali užsiimti tik specializuotos atliekų deginimo įmonės“, – teigia I. Taraškevičienė.

Nuo paprasčiausio kosulio iki vėžio

NVSC atstovė sako, kad mažiausia, kas gali nutikti deginant atliekas savo kieme, tai nepatogumai tiek sau, tiek aplinkiniams gyventojams. „Minimalus poveikis žmogui yra erzinantis dūmų poveikis, karštis ir paviršinių organų dirginimas, kai pradeda perštėti akis, prasideda nevalingas kosulys ar čiaudulys“, – aiškina specialistė.

Tačiau, anot I. Taraškevičienės, turime suprasti, kad deginant atliekas dūmų koncentratas, kuriame yra itin toksiškų medžiagų, patenka ir į mūsų organizmą, todėl ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

„Degimo metu, kai laužas yra ant žemės ir vadinamas išmetimas nepakyla aukštai, išsiskiriantys dūmai ir didelės koncentracijos teršalai patenka į mūsų kvėpavimo takus, todėl gali išsivystyti bronchitas ar laringitas. Deginant atliekas tokiose laužavietėse reikia suprasti, kad tai – ne toks pat degimas, kadangi nėra užtikrinama tokia pati aukšta temperatūra kaip atliekų deginimo įmonėse. Todėl tai negarantuoja visiško kenksmingų medžiagų, tokių kaip sieros dvideginio ar azoto oksidų, suirimo“, – teigia NVSC atstovė.

I. Taraškevičienės teigimu, į tokias laužavietes žmonės dažnai sumeta ne tik žaliąsias atliekas, bet ir kitokias šiukšles, tarp kurių gali būti ir labai pavojingų atliekų.

Padangos
Foto: Shutterstock

„Pavyzdžiui, nežinia kuo dažytų baldų ar lakuotų medienos gaminių, kurie degdami išskiria nuodingas medžiagas. Turime kalbėti apie tai, kad degant į orą patenka labai kenksmingų cheminių junginių, galinčių sukelti kraujotakos sistemos ligas ar net vėžį“, – priduria ji.

Tai dar pavojingiau žmonėms, jau turintiems kažkokių sutrikimų ar ligų. Pavyzdžiui, širdies nepakankamumą – buvimas dūmuose tokiam žmogui gali sukelti priepuolį, o jei tai lėtinis susirgimas – liga gali paūmėti.

„Įsivaizduokite, kiekvieną dieną žmogus gauna kažkokią dozę kenksmingų medžiagų: ar tai būtų automobilio išmetamos dujos, ar cigaretės dūmai, ar kt. Tačiau jeigu esame vietoje, kurioje cheminių medžiagų koncentracija dar didesnė, prie jos turime pridėti ir taip įprastai gaunamų – taip gauname tikrą nuodų kokteilį, kuris per laiką gali pasireikšti sunkiomis ligomis ar jų komplikacijomis“, – sako specialistė.

Neįvertiname galimų pasekmių

Kai kuriems žmonėms vis dar gali atrodyti, jog atliekas deginant vietose, kuriose nėra gyvenamųjų namų ar daug žalumos, niekam nepakenks, tačiau tokį mitą I. Taraškevičienė greitai sugriauna.

„Esant net ir mažiausiam vėjui ar lauželiui dūmai keliauja šimtus metrų, o jei tai – vėjuota diena ar didelis laužas – ir kur kas toliau. Todėl pasiaiškinimas, kad aplink nėra kam pakenkti yra tikrai neteisingas“, – tvirtina moteris.

Žaliųjų ar kitokių atliekų deginimas yra pavojingas ne tik patiems degintojams ar aplinkiniams, bet ir gamtai, nes, esant stipriam vėjui, ugnis gali greitai išplisti ir tapti nebevaldoma.

„Bet koks deginimas sukelia didelį karštį, todėl pagrindinis pavojus augalams – gaisras. Tačiau net ir išvengus gaisro, dūmuose esančios kietosios dalelės nusėda ant augalų lapų ir taip pat jiems padaro neigiamą poveikį.

Reikia pagalvoti ir apie tai, kaip gali užsiteršti dirva. Vėjas teršalus išsklaido labai plačiai, taip sumažindamas šansus, kad kažkokioje vietoje dirvožemis užsiterš. Visgi, jeigu atliekos ar daiktai vienoje vietoje yra deginami pakankamai dažnai ir dideliu mastu, tada šansai, kad gruntas bus užterštas, tikrai išauga“, – aiškina I. Taraškevičienė.

Kur kreiptis pastebėjus nusižengimą?

Pasak specialistės, vis dar įprasta galvoti, kad vieną ar kelis kartus per metus sudegintos atliekos nepadarys labai didelės žalos. Be to, daugeliui ir kaimyną įduoti atrodo negarbinga, tačiau, pasak jos, tokia nuomonė – klaidinga.

Elektronikos atliekos
Foto: Shutterstock

„Gyventojai raginami nesavivaliauti ir nedeginti bet kokių atliekų, nes apie jų žalą kalba faktai. Jei negalvojate apie savo sveikatą, tai pagalvokite bent jau apie kitų ir, pastebėję draudžiamą veiklą vykdančius asmenis, būtinai apie tai praneškite atitinkamoms institucijoms. Galima iškart kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie galimus neteisėtus veiksmus“, – ragina NVSC Visuomenės sveikatingumo skyriaus vedėja.

Už neorganizuotą atliekų deginimą gresia įspėjimas, piniginė bauda nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų, o pakartotinai padarius pažeidimą gali būti, kad piniginę reikės patuštinti ir keliais tūkstančiais eurų.

Tačiau kokios alternatyvos siūlomos gyventojams? Pasak I. Taraškevičienės, egzistuoja net keletas būdų, kaip teisingai atsikratyti žaliosiomis ir kitomis atliekomis.

„Žmonės žaliąsias atliekas gali kompostuoti arba jas užkasti. Jei tam nėra galimybių, tada dėl žaliųjų atliekų priėmimo galima kreiptis į savivaldybes ar tokių atliekų priėmimo ir tvarkymo aikšteles. Tą patį reikėtų daryti ir su kitomis buitinėmis ar statybinėmis atliekomis, kurias gyventojai turi pristatyti į tam pritaikytas surinkimo vietas“, – sako specialistė.